Raudondvaris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Raudondvaris
Raudondvaris.jpg
Raudondvario pilis
Raudodvario COA.jpg

Raudondvaris
Koordinatės 54°56′31″N 23°46′08″E / 54.942°N 23.769°E / 54.942; 23.769 (Raudondvaris)Koordinatės: 54°56′31″N 23°46′08″E / 54.942°N 23.769°E / 54.942; 23.769 (Raudondvaris)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Raudondvario seniūnija
Gyventojų skaičius 4 142 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: RaudondvarisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Raudóndvaris
Kilmininkas: Raudóndvario
Naudininkas: Raudóndvariui
Galininkas: Raudóndvarį
Įnagininkas: Raudóndvariu
Vietininkas: Raudóndvaryje
  • rus. Червонный Дворъ[2]

Raudondvaris – kaimas Kauno rajone, abipus kelio  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda , šalia Nemuno ir Nevėžio santakos, aukštutinėje Nevėžio terasoje (dešiniajame krante). Seniūnijos centras.

Stovi Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia (pastatyta 1938 m., daug sakralinio meno kūrinių), yra Raudondvario kapinės, pilies-dvaro architektūros ansamblis. Veikia Aleksandro Stulginskio universiteto žemės ūkio inžinerijos institutas (įkurtas 1956 m., apie 100 darbuotojų, užsiima moksline ir gamybine veikla). [3]

Yra Raudondvario gimnazija, pradinė mokykla, Anelės ir Augustino Kriauzų pradinė mokykla-darželis, vaikų darželiai „Riešutėlis“ ir „Saulutė“, yra kultūros centras (pastatytas 1970 m., yra 320 vietų salė, teatrinė scena, kino įranga), biblioteka (nuo 1940 m., pilies pastate), ambulatorija, paštas (LT-54001), banko poskyris. Čia stovi paminklas kompozitoriui Juozui Naujaliui (pastatytas 1994 m.), veikia Juozo Naujalio memorialinis muziejus. Raudondvaryje aktyvi choreografinė, dramos, vokalinė muzikos veikla.

Senoji Raudondvario dalis yra pakalnėje (dabartinis gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalno) ir vadinasi Šiaudine (arba Solomenka, kadangi senovėje namai čia buvo dengti šiaudais, rus. солома). Čia yra rezistentų kapinaitės.

Nuo Raudondvario į rytus akmeniniu grindiniu galima nueiti link buvusio senojo Raudondvario kelio tilto per Nevėžį, pastatyto 19301931.[4] Netoliese įsikūręs Raudondvario medelynas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Akmeninis grindinys

Tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. tai buvo kovų su kryžiuočiais vieta, Nevėžio žiotyse buvo Virgalės (Vyrgalės) sala, kurioje stovėjo Vyrgalės pilis, bet ją sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo.

Kaip didikų rezidencija Raudondvaris minimas nuo 1615 m., kai čia buvo pastatyti dvaro rūmai. 1819 m. dvarą įsigijo Tiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų (oranžeriją, svirnus, arklides ir kt.), įrengė parką. 1856 m. pastatyta pirmoji Raudondvario bažnyčia.

1956 m. įkurtas Žemės ūkio mechanizavimo ir elektrifikavimo mokslinio tyrimo institutas (dabar priklauso LŽŪU), 1966 m. prijungta Šiaudinė. Sovietmečiu veikė tekstilės ir galanterijos įmonė, miškų ūkio medelynas, restauruota Raudondvario pilis.

2007 m. patvirtintas Raudondvario herbas. [5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Raudondvario valsčiaus centras Kauno apskritis
1950–1954 m. Didvyrių apylinkė Vilijampolės rajonas
1954–1955 m. Raudondvario apylinkės centras
1955–1995 m. Kauno rajonas
nuo 1995 m. Raudondvario seniūnijos centras Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji rašytiniai šaltiniai XVI a. mini gyvenvietę, vadinamą Naujuoju Aukštadvariu arba Aukštuoju Dvaru, nuo XVII a. pradžios šnekamojoje kalboje pervadintą Aukštutiniu Raudondvariu, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas. Tokį pavadinimą nulėmė raudonų plytų pilis. Simonas Stanevičius taip ir mini gyvenvietę:

Cquote2.png Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą gryną vandenį savo į Nemuną varo.

Simonas Stanevičius

Cquote1.png


Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2011 m.
1885 m.*[2] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1981 m. 1986 m.[6] 2001 m.sur.
90 382 371 1 614 2 700 3 160 4 092
2011 m.sur. - - - - - -
4 142 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

J. Naujalio muziejus Raudondvario pilyje
  • Juozas Naujalis (1869–1934), žymus lietuvių kompozitorius, gimęs Raudondvaryje. Išlikusi sodyba. Raudondvaryje stovi 3 paminklai jo garbei:
    • 1969 m. pastatytas paminklas, žymintis kompozitoriaus gimtinę (autorius Vytautas Gabriūnas); aukštis 2,45 metro, dabar stovi netoli Raudondvario bažnyčios toje vietoje, kur kadaise buvusiame name gimė kompozitorius (šalia namo auga senoji alyva);
    • 1994 m. pastatytas paminklas 125-ųjų gimimo metinių proga (skulpt. Leonas Žuklys, archit. Gediminas Baravykas), aukštis 3 metrai;
    • 1989 m. prie pilies, dvaro parke, pastatytas simbolinis paminklas, turintis net tris vardus: „Laisvės šauklys“, „Vaidila“ ir „Varpininkas“ (skulpt. Leonas Strioga). Tai meninis akcentas šalia įsikūrusiam J. Naujalio muziejui.
  • Cezaris Anikinis (1787–1861), italų architektas, 18481861 m. gyvenęs Raudondvaryje ir vadovavęs bažnyčios bei klebonijos statyboms, palaidotas Raudondvaryje. Lietuvon jis atkeliavo su Napoleono kariuomene, tačiau pasiliko gyventi Lietuvoje. Ant jo kapo yra paminklas, nukreiptas į bažnyčios pusę ir bylojantis, kad čia ilsisi senosios Raudondvario bažnyčios projekto autorius.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Червонный Дворъ. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 617 psl. (rus.)
  3. http://www.zum.lt/Moks-instituc/D8.htm
  4. "Raudondvario kelio atkarpa." Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
  5. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292624
  6. Raudondvaris. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. - 514 psl.
  • Raudondvaris. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 322 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Naujieji Bernatoniai – 4 km UŽLIEDŽIAI - 8 km Blank-50px.png
Netoniai – 5 km
KULAUTUVA – 10 km
BUBIAI – 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šilelis – 2 km KAUNAS – 10 km