Martynas Knakfusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Verkių rūmai
Atminimo lenta Vilniaus Dailės akademijoje

Martynas Knakfusas (Marcin Knakfus prieš 1742 m. Wólka Ostrożeńska – m. po 1821 m. Vilnius) – iš Lenkijos kilęs Lietuvos vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo architektas, žinomas savo projektuotais klasicistiniais pastatais Vilniuje.

Gimė Vulkoje (Varšuvos vaivadijoje). kūrybinę veiklą pradėjo Varšuvoje. Mokėsi iš ten dirbusių architektų Efraimo Šriogerio (Schroeger), Simono Bogumilo Cugo (Zug). Taip pat įtaką galėjo padaryti Domenyko Merlini, Jano Christiano Kamsetzer’io kūryba. Suprojektavo Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią ir Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčią, Paežerių dvaro rūmus, Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos priestatą. Išplanavo dabartinę J. Basanavičiaus gatvę. Rekonstravo Abramavičių, Fitinhofų, Sulistrovskių (Vilniuje), Tyzenhauzų rūmus, Žaliąjį tiltą per Nerį. Suprojektavo Verkių dvaro rytinę (pastaroji buvo kiek papildyta romantizmo laikais) ir vakarinę oficinas. 1778 m. pagal jo projektą Užupyje įrengta oratorija, vėliau perstatyta į Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčią. Nuo 1773 m. Lietuvos Vyriausiojoje mokykloje dėstė praktinės architektūros kursą. Buvo Lauryno Gucevičiaus mokytojas.

Architekto kūrybai būdingas meninių formų saikingumas, racionalumas ir paprastumas, modifikuota kuryba pagal prancūzų Liudviko XVI stilių, iš dalies persipinanti su vėlyvojo renesanso tradicijomis. Architektas dažniausiai pasitelkdavo šias menines formas: dorėninius ir jonėninius portikus, apvadais bei sandrikais puoštus langus, antablementus iš gausiai modiljonais dekoruotų frizų bei dantukais puoštų karnizų. Dviaukščius rūmus mėgo pabrėžti didžiojo orderio portiku. Fasadų kompozicijos užbaigimas atikiniais aukštais taip pat laikomas Knakfuso kūrybos braižu. Architektas vengė puošnumo ir prabangos, o tai sutapo su šviečiamosios ideologijos ir demokratijos idėjomis.1794m dalyvavo sukilime prieš crinę Rusiją.M.Knakfusas, kaip ir jo mokinys L. Gucevičius 1778 m. kartu įstojo į Vilniaus masonų ložę.Nusenęs ir netekęs sveikatos,1821 m. gavo masonų ložės pašalpą.