William Leonard Laurence

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
William Leonard Laurence
William Laurence - cropped.jpg
1945 metais
Gimė: 1888 m. kovo 7 d.
Salantai, Rusijos imperija
Mirė: 1977 m. kovo 19 d. (89 metai)
Maljorka, Ispanija
Sutuoktinis(-ė): Florence Davidow
Veikla: Žurnalistas

Viljamas Leonardas Lorencas (angl. William Leonard Laurence; 1888 m. kovo 7 d. Salantuose, Rusijos imperija – 1977 m. kovo 19 d. Maljorkoje, Ispanija) – Lietuvos žydų kilmės JAV žurnalistas. Oficialus Manheteno projekto istorikas, tapęs vieninteliu JAV žurnalistu iš arti mačiusių „Trinityatominės bombos bandymą ir Nagasakio sprogimą. Jis yra populiarios frazės Atominė era autorius.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė 1888 m. kovo 7 d. Salantuose, kaip Leib Wolf Siew. Dalyvavo 1905 m. Rusijos revoliucijoje, tačiau šiai nepasisekus tais pačiais metais emigravo į JAV, kur pasikeitė savo vardą ir pavardę į William Leonard Laurence. Naująjį vardą ir pavardę sukūrė iš William Shakespeare vardo, Leonardo da Vinci vardo ir Lawrence gatvės pavadinimo kurioje gyveno Roksburyje, Masačusetse, tik vietoje raidės „w“ panaudojo „u“ pasitelkdamas Frydricho Šilerio kūrinį „Laura“.

Atvykęs į JAV mokėsi Harvardo universitete, Harvardo teisės mokykloje ir Bostono universitete. 1913 m. jam suteikta JAV pilietybė. Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo JAV kariuomenėje. 1919 m. mokėsi Prancūzijos Bezansono universitete. 1926 m. pradėjo žurnalisto karjerą pradėdamas dirbti „New York World“ dienraštyje. 1930 m. pradėjo dirbti „The New York Times“ dienraštyje, kur rašė mokslo tematika. 1931 m. susituokė su Florence Davidow. 1934 m. buvo vienas iš JAV mokslo rašytojų nacionalinės asociacijos įkūrėjų. 1936 m. kartu su kolegomis aprašė Harvarde vykusią mokslo ir meno konferenciją už kurios aprašymą 1937 m. gavo Pulicerio premiją.

1940 m. gegužės mėnesį pirmą kartą parašė straipsnį apie atominių ginklų ateitį ir perspektyvas, šiuo straipsniu siekdamas atkreipti JAV politikų dėmesį į Trečiojo Reicho bandymus pasigaminti atominę bombą. Šis straipsnis nepaveikė JAV politikų, tačiau per sovietų minerologą Vladimirą Vernadskį žinia apie atominių ginklų perspektyvas buvo perduota TSRS politikams. 1945 m. balandžio mėnesį V. Lorencas buvo pakviestas į slaptą atominių ginklų gaminimo laboratoriją Naujojoje Meksikoje, kur jis buvo paskirtas oficialiu „Manheteno projekto“ istoriku ir žurnalistu. Turėdamas galimybę susipažinti su atominių ginklų gamyba iš arčiau tapo vienu iš pirmųjų žurnalistų pradėjusių atvirai rašyti apie atominius ginklus.

1945 m. liepos mėnesį jis buvo pakviestas dalyvauti į atominės bombos „Trinity“ testavimą. Jis tapo pirmuoju žurnalistu ėmusiu interviu iš lakūno pilotavusio bombonešį, kuris numetė bombą ant Hirošimos miesto. 1945 m. rugpjūčio 9 d. V. Lorencas skrido lėktuve The Great Artiste (B-29), kuris išmetė atominę bombą ant Nagasakio miesto. 1946 m. liepos 1 d. žurnalistas dalyvavo dar viename atominės bombos bandyme Bikini Atole, Maršalo salose.

1946 m. dar kartą buvo apdovanotas Pulicerio premija už straipsnius karo metu. „New York Times“ būstinėje jis buvo pramintas Atominiu Bilu. 1951 m. išleido knygą „The Hell Bomb“, kurioje aprašė savo nerimavimus dėl Kobalto bombos galimų bandymų. 1956 m. dalyvavo Hidrogeninės bombos testavime Maršalo salose. Tais pačiais metais paskirtas „New York Times“ mokslo skyriaus redaktoriumi, kur jis dirbo iki 1964 metų. Mirė 1977 m. kovo 19 d. Maljorkoje, Ispanijoje.

2004 m. JAV žurnalistai Amy Goodman ir David Goodman pasiūlė panaikinti 1946 m. V. Lorencui skirtą Pulicerio premiją, nes šis savo straipsniais vykdė atominio karo propagandą bei neigė spindulinės ligos poveikį žmogaus organizmui. Žurnalistų Robert Jay Lifton ir Greg Mitchell knygoje „Hiroshima in America: Fifty Years of Denial from 1995“ V. Lorencas kaltinamas nuslėpęs atominių bombų sukeliamas ligas žmogaus organizmui.

Knygos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Dawn over zero: The story of the atomic bomb. New York: Knopf, 1946.
  • We are not helpless: How we can defend ourselves against atomic weapons. New York, 1950.
  • The hell bomb. New York: Knopf, 1951.
  • Men and atoms: The discovery, the uses, and the future of atomic energy. New York: Simon and Schuster, 1959.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]