Gargždelė
 |
||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Gargždelė
|
||||||||||||||||
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Imbarės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 78 (2001 m.) | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
GargždelėVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Gargždelė – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Salantų regioniniame parke, šalia kelio Plungė–Salantai. Kaimas garsėja akmenų skulptūrų muziejumi – Orvidų sodyba.
Turinys |
Geografija[taisyti]
Kaimas driekiasi į pietryčius nuo Salantų, atviroje vietovėje. Didesnė sodybų dalis išsidėsčiusi abipus Žemaitės gatvės, t. y. senojo Plungės kelio. Kitos, vienkieminės sodybos išsimėčiusios rytinėje kaimo žemių dalyje. Kaimą pusiau dalina Plungės–Skuodo plentas, o pietine žemių dalimi teka teka Alkupio upelis, paverstas melioracijos kanalu.
Aplinkinės gyvenvietės[taisyti] |
|||||||||||
 |
SALANTAI – 2 km | Laiviai | |
||||||||
| Žvainiai |
|
Tuzai | |||||||||
| Imbarė – 3 km | Gedgaudžiai | Žeimiai | |||||||||
Istorija[taisyti]
Kaimas susiformavo XVI a.. Gargždelei (Garżdele, Горждели, Gargždeliai) vardą davė gargždas – suapvalinta nuosėdinė uoliena, kurią sudaro iki 10 cm skersmens apvalūs akmenukai. Jų čia niekados netruko.
Kaimas priklausė Salantų dvarui ir parapijai. 1846 m. buvo 10 dūmų.[2]
Per kaimą eina senas kelias, jungiantis Salantus ir Skuodą su Plunge bei Žemaičių sostine Telšiais. Juo atvykdavo ir išvykdavo Salantų dvaro savininkai, iš Kuršo į Lietuvą traukdavo švedų kariuomenė, 1831 m. ne kartą žygiavo žemaičių sukilėlių daliniai.[3] Juo 1831 m. nuo maištaujančių valstiečių bandė pasprukti Grūšlaukės dvaro ūkvedys K. Karnilavičius, kurį sukilę baudžiauninkai Gargždelėje pagavo ir nubaudė mirties bausme.[4]
Prie senojo Plungės kelio XVIII a. pabaigoje buvo įrengtos Salantų parapijos kapinės, šalia kurių iki XX a. vidurio veikė ir protestantų kapinės.
1923 m. kaime buvo 17 ūkių.[5] Tarpukariu Gargždelė buvo seniūnijos, o po karo – apylinkės administracinis centras.
1949 m. kaime įsikūrė kolūkis Už Taiką, prie kurio buvo prijungti aplinkinių Imbarės, Gaivališkės ir Gedgaudžių kaimų ūkininkai.
XX a. pradžioje Gargždelėje apsigyveno akmentašys Jonas Orvidas, davęs pradžią akmens meistrų Orvidų dinastijai, išgarsinusiai Gargždelę XX a. antroje pusėje.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XIX a. pab. - 1915 m. | Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1919–1940 m. | Gargždelės seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1940–1941 m. | Gargždelės apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1941–1944 m. | Gargždelės seniūnijos centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1944–1950 m. | Gargždelės apylinkės centras, Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
| 1950–1954 m. | Gargždelės apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1954–1959 m. | Imbarės apylinkės centras, Salantų rajonas |
| 1959–1963 m. | Imbarės apylinkės centras, Kretingos rajonas |
| 1963–1995 m. | Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas |
| 1995–2009 m. | Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis |
Gyventojai[taisyti]
 |
|||
| 1923 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|
| 88 | 78 | ||
|
|||
Žymūs asmenys[taisyti]
- Kazimieras Orvidas (1905–1989, akmens meistras;
- Vilius Kazimieras Orvidas (1952–1992), akmens skulptorius, pranciškonų vienuolis, Orvidų sodybos-muziejaus įkūrėjas.
Orvidų sodyba[taisyti]
Viduryje lauko plyti įspūdinga ekspozicija iš didelių akmenų, storiausių rąstų, šaknų sąvartų, buities padargų, daugelio skulptūrinių akcentų.
Šią ekspoziciją sukūrė pranciškonas brolis Gabrielis (Vilius Kazimieras Orvydas, 1952–1992). Jis sodybon priimdavo menininkus, intelektualus ir tuos, kurie dėl įvairių priežasčių nerado santarvės su savimi ir vietos visuomenėje (maištaujantys paaugliai, buvę kaliniai, priklausomybių varginami žmonės ir kt.).
Kultūros paveldas[taisyti]
- Apeiginis akmuo su dubeniu;
- Šv. Barboros koplyčia (1824 m, pastatė Leopoldas Gorskis);
- Kapinių varpinė (XIX a.);
- Muziko Jozefo Eduardo Mašeko kapas;
- Viliaus Orvido kūrybos ir kolekcijos vieta;
- Koplytėlė su Šv. Barboros paveikslu (XX a. I pusė);
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra (XX a. I pusė);
- Koplytėlė su Marijos skulptūra (1901 m.);
- Koplytėlė su Marijos Sopulingosios ir Kristaus prie stulpo skulptūromis (XIX a. pab. – XX a. I pusė);
- Jono ir Kazimieros Orvidų antkapinis paminklas su skulptūriniu dekoru (XX a. II pusė; autoriai – Kazimieras ir Vilius Kazimieras Orvidai);
- Orvidų šeimos antkapinis paminklas su Nukryžiuotuoju, skulptūriniu dekoru (1989–1992 m.; autorius – Vilius Kazimieras Orvidas);
- Vytauto Didžiojo paminklas (XX a.; autorius – Vytautas Petrauskas).
Šaltiniai[taisyti]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ M. Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. - Wilno, 1846. - S. 149
- ↑ Julius Kanarskas. Gargždelė. - Švyturys - 1992, rugsėjo 19
- ↑ Feliksas Sliesoriūnas. 1830–1831 metų sukilimas Lietuvoje. - Vilnius, 1974
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1923. - P. 119
