Mordechajus Aronas Gincburgas
| Mordechajus Aronas Gincburgas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1795 m. gruodžio 3 d. Salantai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1846 m. lapkričio 5 d. (50 metų) Vilnius, Rusijos imperija |
| Tėvas | Jeguda Ošer |
| Veikla | Rašytojas, vertėjas, visuomenės veikėjas |
Mordechajus Aronas Gincburgas (1795 m. gruodžio 3 d. Salantuose, Rusijos imperija – 1846 m. lapkričio 5 d. Vilniuje, Rusijos imperija) – vienas iš pirmųjų žydų pasaulietinės literatūros rašytojų ir vertėjų.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1795 m. gruodžio 3 d. Salantuose, tėvas Jeguda Ošeris (1765–1823) Rusijos imperijoje buvo vienas iš pirmųjų žydų rašytojų ir vietos žydų gyvenimo būdo modernizacijos šalininkų maskilių. Būdamas 15 metų kartu su tėvu išsikraustė gyventi į Šiaulius, 1816 m. persikraustė į Palangą. Tėvas savo sūnų mokino gramatikos, algebros, vokiečių kalbos ir kitų dalykų. Visi M. Gincburgo tėvo rankraščiai sudegė per gaisrą Palangoje 1831 metais. Palangoje M. Gincburgas dirbo vertėju, vertė tekstus iš vokiečių kalbos. Ieškodamas geresnio gyvenimo M. Gincburgas pabuvojo Klaipėdoje ir Liepojoje, kur privačiai mokė vokiečių kalbos bei užsiiminėjo įvairiais verslais. 1823 m. parašė pirmąją knygą „Gelot Erez he-Chadascha“ apie Amerikos atradimą, kuri buvo išspausdinta Vilniuje. Vėliau gyvendamas Vilniuje rašytojas vertė įvairius kūrinius ir tekstus į hebrajų kalbą. 1839 m. išvertė „Rusijos istoriją“, 1842 m. „Napoleono žygį į Rusiją“. Gyvendamas Vilniuje priklausė miesto inteligentams ir buvo labai gerbiamas. Mirė 1846 m. lapkričio 5 d. Vilniuje. M.Gincburgo laidotuvių metu žydų švietėjai (maskiliai) priėjo nuomonės, kad jiems reikalingos patalpos susitikimams, ir nusprendė tuo tikslu įkurti savo sinagogą ir taip atsirado Vilniaus choralinė sinagoga.[1]
-
1863 m. išleista knyga "Aviezer"
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Гинцбург, Мордехай Аарон // Еврейская энциклопедия Брокгауза и Ефрона. – СПб., 1906–1913.
- Д. Маггид, M. A. Günzburg (СПб., 1897);
- Д. Маггид, Mischpechoth Ginzburg, стр. 75–78 (СПб., 1898);
- В. Мандельштам, Chason lamoed, ч. II (Вена, 1877 г.);
- Hajom, 1887; NN, „Пережитое“, том II, 289–293 (СПб., 1910);
- П. Марек, „Очерки по истории просвещения евреев в России“, введение (Москва, 1909).