Salantų paminklas lietuvių tautos kančioms atminti

Koordinatės: 56°03′31″š. pl. 21°34′13″r. ilg. / 56.058718°š. pl. 21.570187°r. ilg. / 56.058718; 21.570187
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Salantų paminklas lietuvių tautos kančioms atminti
Salantų paminklas lietuvių tautos kančioms atminti
Salantų paminklas lietuvių tautos kančioms atminti
Koordinatės
56°03′31″š. pl. 21°34′13″r. ilg. / 56.058718°š. pl. 21.570187°r. ilg. / 56.058718; 21.570187
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Salantų seniūnija
Aukštis 3,8 m
Naudotas Pastatytas 1989 m.
(autorius Vilius Orvidas)

Paminklas lietuvių tautos 1941–1952 m. kančioms atminti yra šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Salantų centre, Dariaus ir Girėno g. ir Vilniaus g. kryžkelėje.

Paminklas akmeninis, trijų tarpsnių, pastatytas ant skaldytų ir tašytų akmenų cokolio, pagrindiniu fasadu atsuktas link Salantų bažnyčios.

Postamentas netaisyklingos formos, grubiai aptašyto, rusvo granito, kurio priekinėje plokštumoje iškaltas stilizuotas Pietos bareljefas.

Virš postamento kyla statmeno stačiakampio pavidalo pilkai rusvo granito plokštė. Jos priekinė plokštuma šlifuota, su iškaltais Gediminaičių stulpais ir užrašu: „LIETUVIŲ / TAUTOS / KANČIŲ / ATMINIMUI / 1941–1952“. Šoninėje plokštumoje iškaltas rugių varpų juosiamas skydas su Jogailaičių dvigubu kryžiumi.

Paminklo viršuje – į apačią platėjantis kryžius. Jo plokštumoje iškaltas stilizuotas bareljefas: apačioje – Šv. Klemenso (jūrininkų) kryžius, centre – nukryžiuotas Jėzus Kristus, virš jo – kaspinas su santrumpa INRI, viršuje – Apvaizdos akis.

Paminklo aukštis – 3,80 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paminklą 1989 m. padarė ir pastatė akmens skulptorius Vilius Orvidas (pranciškonas br. Gabrielius, O. F. S.).[1]

Statybą rėmė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Salantų rėmimo grupė ir Salantų miesto savivaldybė.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Atgimimo paminklai (1988–1991). Sudarė Algimantas Semaška. – Vilnius, 1991. – P. 40
    Vilius Orvidas. Parengė Vaidotas Žukas. – Vilnius, 1999. – P. 86