Stanislava Rapalienė
| Stanislava Rapalienė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1922 m. gruodžio 24 d. Salantai, Lietuva |
| Mirė | 1991 m. liepos 21 d. (68 metai) Kaunas, Lietuva |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinės |
| Organizacijos | Kauno valstybinis muzikinis teatras |
| Pareigos | solistė (sopranas) |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1973 m. suteiktas Lietuvos SSR liaudies artistės garbės vardas | |
Stanislava (Stasė) Rapalienė (1922 m. gruodžio 24 d. Salantuose, Kretingos rajone – 1991 m. liepos 21 d. Kaune), palaidota Petrašiūnų kapinėse – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, sopranas[1][2]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dainininkė turėjo iš prigimties gražų balsą ir Salantuose, kur gimė, daug kas į bažnyčią ateidavo pasiklausyti jos dainavimo. Jos gabumus pastebėjo kompozitorius Jonas Karosas ir pakvietė į Klaipėdos muzikos mokyklą. 1950 m. Stanislava Rapalienė baigė Klaipėdos muzikos mokyklos Elenos Mažrimaitės-Dirsienės dainavimo klasę. Dar studijuodama pradėjo dainuoti Klaipėdos muzikinės dramos teatre, kur jai buvo patikėti pagrindiniai Bertos ir Serpoletos vaidmenys Isako Dunajevskio operetėje „Laisvasis vėjas“ ir Roberto Planketo operetėje „Kornevilio varpai“. Vokalo dėstytojai Elenai Dirsienei nebuvo sunku ugdyti turtingą iš prigimties jaunos dainininkės balsą. Per Kauno muzikinio teatro gastroles Klaipėdoje viename iš spektaklių jaunąją dainininkę pastebėjo režisierius Rostislavas Andrejevas ir pasikvietė į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, kur per 32 metus Stasė Rapalienė sukūrė daugiau nei 80 vaidmenų operose ir operetėse.
Vaidmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stanislava Rapalienė dainavo pagrindines partijas Džiuzepės Verdžio operose „Rigoletas“, „Simonas Bokanegra“, „Traviata“; Piotro Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas“ bei „Jolanta“; Jurgio Karnavičiaus operoje „Gražina“, Žoržo Bizė „Karmen“, Džiakomo Pučinio „Bohemoje“, Antonino Dvoržako „Undinėje“, Volfgango Amadėjaus Mozarto „Figaro vedybose“ ir daugelyje kitų operų ir operečių. Jos balso grožis atsiskleidė ilgus metus atliekant pagrindinį vaidmenį Džiakomo Pučinio operoje „Madam Baterflai“, už kurį 1959 m. po premjeros garsus dainininkas Kipras Petrauskas jai viešai padėkojo. Kūrybingiausias Stanislavos Rapalienės darbo laikotarpis buvo diriguojant Juozui Indrai, režisuojant Rostislavui Andrejevui bei Reginai Senkutei.[3][4][5][6][7][8][9][10]
Kita veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stanislava Rapalienė 23 metus buvo Kauno aklųjų kombinato kultūros namų vokalinio būrelio vadovė.
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1973 m. Stanislavai Rapalienei suteiktas Lietuvos SSR liaudies artistės garbės vardas.
Atminties įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ant namo Savanorių pr. 183, kuriame gyveno dainininkė, 1998 m. buvo atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1950–1991 m. gyveno Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Stanislava Rapalienė“ (Kauno m. mero 1998 03 05 potv. Nr.84).[11]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Stanislavos Rapalienės sukurti vaidmenys
- Belcanto pokalbis: „Operos solistės Stanislavos Rapalienės interviu“, laidos vedėja Jūratė Vyliūtė, LRT Mediateka, 1978 m. [4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Nepamirštamoji Baterflai“. Muzikos barai, 1997, gruodis [žiūrėta 2007 m. liepos 4 d.],www.kamane.lt.[1] Archyvuota kopija 2008-12-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Irena Vanagienė, „Rapalienė Stanislava“. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. T. 9. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1982, p. 327 [2]
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Unikaliu talentu žydėjusi primadona“, Kauno diena, 2002-12-21, 12 p.
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Primena jaunystę“, Literatūra ir menas, 1985-05-09, N19
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Namai ne tik pastogė“, Raudonoji vėliava (Šiaulių laikraštis), 1986_09_16, N.183
- ↑ Antanas Drilinga, „Primadonos gyvenimas“, Kauno tiesa, 1975-07-13, N24 (459)
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Unikaliu talentu žydėjusi primadona“, Kauno diena, 1997-12-13, N292 (15319)
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Nepamirštama Baterfly“, Kauno diena, 1993-01-08
- ↑ Daina Klimauskaitė, „Talanto štrichai“, Tarybinė Lietuva (rus. „Штрихи таланта“, Советская Литва), 1975-10-12, N240
- ↑ Gediminas Šmitas, „Ilgiausių metų“, Kultūros barai, 1982, N12
- ↑ „Rapalienė Stanislava“. Iš Žymūs Kauno žmonės: atminimo įamžinimas [interaktyvi duomenų bazė]. Kaunas: Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2004 [žiūrėta 2007 liepos 4 d.], atminimas.kvb.lt[3] Archyvuota kopija 2022-01-07 iš Wayback Machine projekto.