Petrašiūnų geležinkelio stotis

Koordinatės: 56°01′22″š. pl. 23°56′21″r. ilg. / 56.0228°š. pl. 23.9392°r. ilg. / 56.0228; 23.9392
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie buvusią Petrašiūnų geležinkelio stotelę prie Kauno žr. Kauno-1 geležinkelio stotelė.

56°01′22″š. pl. 23°56′21″r. ilg. / 56.0228°š. pl. 23.9392°r. ilg. / 56.0228; 23.9392

  Petrašiūnų geležinkelio stotis
Geležinkelio stoties pastatas 2010 m.
Adresas Petrašiūnai, Klovainių seniūnija
Atidaryta 1916 m.
Aptarnaujanti įmonė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“
Žemėlapiai Retromap.ru
Nuotraukos Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės
km
km
JONIŠKĖLIS
Gailioniai
6,0
Linkuva
Pamūšis
3,0
PETRAŠIŪNAI
8,4
Pakruojis
10,3
Šukioniai
GUBERNIJA

Petrašiūnų geležinkelio stotis – siaurojo geležinkelio stotis Petrašiūnų kaime, Klovainių sen. (Pakruojo rajono savivaldybė), prie buvusio geležinkelio ruožo GubernijaPasvalys atšakos. Stotyje išlikęs 750 mm (rekonstruoto iš 600 mm po 1920 m.) vėžės bėgių kelynas.

Stoties pastatų ir inžinerinių įrenginių kompleksas turi urbanistinę ir architektūrinę vertę,[1] kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. 21919). Į stoties kompleksą įeina stotis ir prekių sandėlis, sudarantys vieną pastatą, stovintys tarp siaurojo geležinkelio ruožo ir kelio  151  PakruojisLinkuva . Taip pat jam priklauso Petrašiūnų tiltas, pastatytas per Mūšos upę tame pačiame kelyje. Gretimame kaime Daugyvenę kerta Rimšonių tiltas.

Petrašiūnuose dolomitui išgabenti nutiestas geležinkelis iš Pakruojo. Gretimos Joniškėlio ir Linkuvos siaurojo geležinkelio stotys neveikia, 750 mm vėžės kelynai beveik išardyti.

Stoties pastatas 2019 m.
Buvusi stotis 2012 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per I pasaulinį karą vokiečių kariuomenė pradėjo statyti Gubernijos ir Pasvalio siaurojo geležinkelio liniją, kuri 1922 m. buvo prailginta iki Biržų bei nutiesta Petrašiūnų ir Linkuvos atšaka. Petrašiūnų geležinkelio stotis atidaryta 1916 m.[2] Su prekių sandėliu pradėta eksploatuoti 1936 m., 1937 m. pastatytas siauruko Petrašiūnų tiltas per Mūšą, vėliau išplatintas iki automobilių tilto. Tarpukariu iš Petrašiūnų (arba Petrošiūnų) stoties buvo gabenamas kalkių akmuo A. Trečioko kalkių gaminimo dirbtuvei Gubernijos dvare (Šiaulių apskritis). Sovietmečiu 19611978 m. suintensyvėjo cukrinių runkelių pervežimai. Per sezoną buvo pervežama iki 100 tūkstančių tonų, neskaitant naftos produktų, statybinių medžiagų. Tuo laikotarpiu krovinių perkrovos darbai vykdavo visas 24 val. iš plačiųjų į siauruosius geležinkelius arba atvirkščiai.

1996 m. stotis įtraukta į Kultūros vertybių registrą.[3] Ji buvo panaikinta, tačiau 2014 m. atkurta.[4]

Muziejus[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stoties pastate įrengta muziejinė ekspozicija. Tai vienas iš Lietuvoje veikiančių dviejų siaurojo geležinkelio muziejų (antrasis − Anykščių geležinkelio stotyje). Didžiąją Petrašiūnų ekspozicijos dalį sudaro tarpukario Lietuvos fotografijos, kuriose užfiksuoti geležinkelio tiesimo ir statybos darbai, garvežių raida, geležinkelininkų gyvenimo ir darbo akimirkos. Stenduose eksponuojamos II pasaulinio karo laikų dokumentų kopijos, maisto kortelės, reichsmarkės, geležinkelininkų pažymėjimai, uniformų ženklai, pinigų persiuntimo maišeliai, antspaudai, darbo įrankiai, bėgių padėklai, kelio ženklai, matavimo prietaisai, ratstabdžiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.siaurukas.eu/lt/valstybe/ir/siaurukas Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Valstybės saugomas siaurojo geležinkelio kompleksas
  2. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
  3. „Objekto Nr. 21919 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4369bf803cd211e498a79e861091cd92

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]