Dūkštas
-
Kitos reikšmės – Dūkštas (reikšmės).
| Dūkštas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 |
||||||||||||||||
 |
||||||||||||||||
  Dūkštas
|
||||||||||||||||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) |
||||||||||||||||
| Valstybė: |  Lietuva |
|||||||||||||||
| Apskritis: |  Utenos apskritis |
|||||||||||||||
| Savivaldybė: | Ignalinos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų : | 923 | |||||||||||||||
| Altitudė: | 151 m | |||||||||||||||
| Pašto kodas: | LT-30042 | |||||||||||||||
 Vikiteka: |
DūkštasVikiteka | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Dūkštas – miestas Ignalinos rajone, 23 km į šiaurės rytus nuo Ignalinos. Seniūnijos centras, Dūkšto seniūnaitija.
Mieste stovi medinė Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia (nuo 1936 m.), Dūkšto Švč. Trejybės cerkvė (sentikių), yra Dūkšto vidurinė mokykla, biblioteka (nuo 1940 m.), paštas, ambulatorija, geležinkelio stotis, 1992 m. atidaryti senelių globos namai. Dūkšteliuose išlikęs dvaro pastatų ansamblis ir parkas.
Turinys |
Gamta ir geografija [taisyti]
Svarbiausi keliai 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai , 113 Dūkštas–Visaginas ir 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas .
Dūkšto didesnioji dalis ir centras yra į vakarus nuo geležinkelio Vilnius-Daugpilis. Plentai į Ignaliną, Visaginą, Zarasus. Į šiaurę nuo miesto telkšo Parsvėtas, Parsvėtaitis, 2 km į pietus – Dysnai, 5 km į šiaurę – Dūkšto ežeras. Taip pat mieste yra ir bevardis tvenkinys.
Klimatas [taisyti]
1987 m. sausį mieste užfiksuotas žemiausios Lietuvoje mėnesio vidutinės temperatūros rekordas (-16,4 °C), o visų 1987 m. vidutinė temperatūra pakartojo Šiaulių žemiausios temperatūros rekordą (+3,6 °C). Be to, Dūkšte yra žemiausia Lietuvoje vidutinė daugiametė sausio temperatūra, siekianti -5,2 °C [1]. Visus šiuos reiškinius iš esmės sąlygoja tai, kad Dūkštas išsidėstęs pačiuose šalies rytuose, kur labiausiai įsivyravęs žemyninis klimatas, kuriam būdingos šaltesnės žiemos.
Istorija [taisyti]
Prie dabartinio Dūkšto, Dūkšteliuose (senoji Dūkšto gyvenvietė) Viduramžiais buvo Dūkšto dvaras, kurį iki 1573 m. valdė Giedraičiai. Dūkštas minimas nuo 1737 m. Gyvenvietė ėmė augti XIX a. viduryje, kai 1859–1862 m. buvo tiesiamas geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva.1861 m. liepą streikavo akmenskaldžiai, dirbantys prie geležinkelio; tai buvo pirmasis streikas Lietuvoje, aktyviausi jo dalyviai buvo nubausti rykštėmis. 1871 m. pastatyta cerkvė.
1895 m. sudegė 41 miestelio kiemas. 1897 m. atidarytas paštas. 1905 m. įvyko anticarinis mitingas. 1907 m. pastatyta mūrinė cerkvė. 1908 m. leisti savaitiniai turgūs. Per Pirmojo pasaulinio karo vokiečių okupaciją nutiestas siaurasis geležinkelis Drūkšius. 1919 m. įsikūrė sentikių parapija. 1920 m. miestas okupuotas Lenkijos. 1939 m. spalio 10 d. grąžintas Lietuvai.
Iki 1915 m. oficialiai miesteliu nevadintas. Miesto statusą gavo 1956 m. gruodžio 28 d. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė., įkurta meno dirbinių įmonė, žemdirbystės instituto bandymų stotis.
Sovietinės okupacijos metais rajone veikė Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai. Veikė ligoninė, poliklinika, Dūkšto bandymų stotis, susivienijimo „Dovana“ cechas, sviesto gamyklos cechas, Kuro aparatūros remonto gamykla. 1949–1995 m. veikė Dūkšto duonos kombinatas, dab. bendrovė „Dūkšto duona“. 1940 m. atidaryta biblioteka, po Antrojo pasaulinio karo pastatytas vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras.[2]
2012 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-991 patvirtino Dūkšto herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1861–1894 m. | Dūkšto valsčiaus centras | ? | |
| 1920–1925 m. | Breslaujos apskritis | Vilniaus žemė (Lenkija) | |
| 1925–1939 m. | Švenčionių apskritis | Vilniaus vaivadija (Lenkija) | |
| 1939–1940 m. | Švenčionėlių apskritis | ||
| 1940–1950 m. | Zarasų apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Dūkšto apylinkės centras | Dūkšto rajono centras | Vilniaus sritis |
| 1953–1956 m. | |||
| 1956–1959 m. | rajoninio pavaldumo miestas | ||
| 1959–1977 m. | Ignalinos rajonas | ||
| 1977–1995 m. | rajoninio pavaldumo miestas, Dūkšto apylinkės centras | ||
| 1995– | Dūkšto seniūnijos centras | Ignalinos rajono savivaldybė | Utenos apskritis |
Pavadinimo kilmė [taisyti]
Dūkšto yra vandenvardinė etimologija – miestas pavadintas pagal bendravardį ežerą – Dūkštą, telkšantį už 5 km į šiaurę nuo miesto.
Gyventojai [taisyti]
1941 m. į TSRS ištremti 7, 1949 m. – 5 Dūkšto gyventojai. Per masinį 1948 m. gegužės mėn. trėmimą iš Dūkšto geležinkelio stoties į TSRS išvežta 11 vagonų (77 šeimos) tremtinių.
 |
|||||||||||
| 1914 m. | 1921 m. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1974 m.[4] | 1979 m.sur. | 1985 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 726 | 1 076 | 1 968 | 1 444 | 1 500 | 1 633 | 1 600 | 1 193 | 1 070 | 923 | ||
|
|||||||||||
Žymūs žmonės [taisyti]
Dvaro kapinėse, buv. Dūkšto bažnyčios šventoriuje palaidoti dailininkas Jonas Rustemas (1762–1835), pomologas Adomas Hrebnickis (1857–1941). Dūkšte užaugo generolas Stasys Raštikis (1896–1985).
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
- ↑ Kazys Misius. Dūkštas (miestas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.
- ↑ Dūkštas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 441 psl.
- ↑ Dūkštas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.
- ↑ Vincas Brazauskas, Kazys Misius ir kt. Dūkštas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 465 psl.
Nuorodos [taisyti]
- Dūkštas. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 631 psl.
- Miesteliai.lt
- Dūkšto sentikiai
- Istorinės nuotraukos
Ceikiniai | Didžiasalis | Dūkštas | Ignalina | Kazitiškis | Linkmenys | Mielagėnai | Naujasis Daugėliškis | Rimšė | Tverečius | Vidiškės
