Kovo 14

Kovo 14 yra 73-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 74-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 292 dienos.

Informacija

Šventės

• Pavasario šauktuvės;
• π (pi) diena (neoficialiai).

Vardadieniai

Darmantas – Darmantė – Karigailė – Lygimantas – Lygimantė – Matilda

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1386 – Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi;
• 1896 – pradėjo veikti pirmoji telefonų stotis Vilniuje, aptarnavusi 150 abonentų;
• 1921 – Argentina pripažino Lietuvą de jure.

Gimimo dienos

• 1842 m. – Jonas Balvočius, kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje (m. 1915 m.).
• 1866 m. – Juozas Šmukštys, Romos katalikų kunigas, knygnešys (m. 1931 m.).
• 1894 m. – Antanas Gylys, Lietuvos gydytojas psichiatras, daktaras (m. 1966 m.).
• 1906 m. – Juozas Žagrakalys, Lietuvos teisininkas, rezistentas, vertėjas, prozininkas. (m. 1977 m.).
• 1910 m. – Viktoras Kaplanas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų daktaras (m. 1984 m.).
• 1911 m. – Galina Jackevičiūtė-Morkuvienė, Preikšienė, aktorė (m. 1989 m.).
• 1912 m. – Elena Kalinaitė-Gučienė, Mažeikienė, aktorė (m. 1980 m.).
• 1916 m. – Valerija Gruodytė-Ratkevičienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė, pedagogė (m. 2004 m.).
• 1921 m. – Vaclovas Aliulis, Lietuvos kunigas, marijonas, visuomenės veikėjas.
• 1930 m. – Matilda Miglė Nainienė, Lietuvos tautodailininkė mezgėja.
• 1934 m. – Rimantas Juozapas Tonkūnas, lietuvių inžinierius, diplomatas.
• 1935 m. – Albertas Nargėlas, Lietuvos inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
• 1942 m. – Bronius Bakšys, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1944 m.:
  • Audronė Pacevičienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
  • Kęstutis Kriščiūnas, Lietuvos inžinierius elektromechanikas, ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
• 1946 m. – Marija Čepinskienė-Rauchaitė, Lietuvos pianistė, vargonininkė, pedagogė.
• 1948 m. – Rišard Počobut, Lietuvos ir Šalčininkų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Lionė Pikelienė – Kaminskaitė, ekonomistė, Lietuvos ir Kauno rajono politinė veikėja.
  • Vytas Navickas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1954 m.:
  • Mykolas Bildžiukas, ūkininkas, Lietuvos ir Širvintų rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Povilas Karvelis, gydytojas, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Stanislovas Vaitkevičius, ūkininkas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vilija Zokaitienė, gydytoja, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1955 m. – Juozas Sperauskas, Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1958 m.:
  • Jurgis Razma, fizikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Margarita Vaičekonienė-Sliesoraitytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Petras Mockus, Lietuvos ir Kelmės rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vida Cesiūnaitė-Bagdonienė, Lietuvos irkluotoja.
• 1959 m. – Dalius Daškevičius, Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Eugenijus Gentvilas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Remigijus Kriukas, Lietuvos dailininkas stiklininkas.
• 1962 m. – Saulius Lapėnas, architektas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1963 m. – Gintaras Berenis, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1968 m. – Inesa Kurklietytė, lietuvių kino režisierė.
• 1985 m. – Algirdas Grudinskis, Lietuvos muzikos atlikėjas.

Mirtys

• 1865 m. – Kazimieras Kristupas Daukša, Lietuvos kalbininkas, mokytojas (g. 1795 m.).
• 1926 m. – Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė, viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu (g. 1867 m.).
• 1932 m. – Feliksas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1870 m.).
• 1955 m. – Viktoras Giedrys, Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas (g. 1894 m.).
• 1958 m. – Juozas Gustas, Lietuvos kunigas. Kankinys (2000 m.) (g. 1906 m.).
• 1968 m.:
  • Juozas Indra, dainininkas (tenoras), kompozitorius, dirigentas (g. 1918 m.).
  • Pavelas Kušneris-Knyševas, sovietinis etnologas, Prūsos bei Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas (g. 1886 m.).
• 1974 m. – Vladas Kavoliūnas, Lietuvos dainininkas (tenoras), menotyrininkas. kultūros istorikas, rašytojas (g. 1919 m.).
• 1979 m. – Petronėlė Gerlikienė, viena žymiausių savamokslių tapytojų ir kilimų siuvinėtojų Lietuvoje (g. 1905 m.).
• 1984 m. – Juozas Sakalas-Sakalauskas, poetas (g. 1896 m.).
• 1985 m. – Kazimieras Stasiulevičius, lietuvių vargonininkas, dirigentas, pedagogas, bažnytinės muzikos kūrėjas. Nuo 1959 m. iki mirties gyveno Birštone (g. 1893 m.).
• 2003 m. – Halina Korsakienė, Lietuvos rašytoja, vertėja, visuomenės veikėja (g. 1910 m.).
• 2008 m.:
  • Margarita Dvarionaitė, Lietuvos muzikė, pirmoji simfoninio orkestro dirigentė (g. 1928 m.).
  • Ona Knapkytė-Juknevičienė, Lietuvos teatro aktorė (g. 1919 m.).
• 2013 m. – Irena Matijošaitienė, Kauno miesto tarybos narė, verslininkė, aktyvi visuomenės veikėja (g. 1957 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1489 – Kipro karalienė Katerina Kornaro (Catherine Cornaro) pardavė savo karalystę Venecijai;
• 1891 – Lamanšo sąsiaurio dugnu nutiestas telefono kabelis, sujungęs Europos žemyną su Didžiąja Britanija;
• 1900 – JAV įvedė aukso standartą savo pinigams padengti;
• 1939 – Vokiečių pajėgos galutinai okupuoja Čekoslovakijos provincijas Bohemiją ir Moraviją;
• 1945 – ant Bylefeldo (Vokietija) geležinkelio viaduko numesta sunkiausia Antrojo pasaulinio karo bomba – ji svėrė beveik 11 tonų;
• 1965 – Izraelis sutiko užmegzti diplomatinius santykius su Vakarų Vokietija;
• 1993 – priimta pirmoji Andoros konstitucija;
• 2004 – Vladimiras Putinas perrinktas Rusijos prezidentu.

Gimimo dienos

• 1804 m. – Johanas Štrausas Vyresnysis, austrų kompozitorius (m. 1849 m.).
• 1820 m. – Viktoras Emanuelis, Italijos karalius. Po jo į sostą įžengė Umbertas I (Umberto I) (m. 1878 m.).
• 1835 m. – Džovanis Virginijus Skiaparelis, italų astronomas ir mokslo istorijos tyrinėtojas, atradęs Marso „kanalus“ ir Hesperijos asteroidą (m. 1910 m.).
• 1879 m. – Albertas Einšteinas, vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją (m. 1955 m.).
• 1882 m.:
  • Teodoras Žanis Lacis, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 1946 m.).
  • Wacław Franciszek Sierpiński, lenkų matematikas, gimęs ir miręs Varšuvoje. Studijavęs ir kūręs aibių teoriją, skaičių teoriją, funkcijų teoriją, bei topologiją. Sierpiński publikavo virš 700 straipsnių ir išleido 50 knygų. Trys žinomi fraktalai yra pavadinti jo vardu – Sierpinski trikampis, Sierpinski kilimas ir Sierpinski kreivė, taip pat – Sierpinski skaičiai ir atitinkamai – Sierpiński problema (m. 1969 m.).
• 1908 m.:
  • Edas Heinemanas, garsus JAV lėktuvų konstruktorius, dirbęs Douglas Aircraft kompanijoje (m. 1991 m.).
  • Morisas Merlo-Ponti, prancūzų filosofas, egzistencinės fenomenologijos atstovas, pažiūromis artimas Žanas Polis Sartrui ir Simone de Beauvoir (m. 1961 m.).
• 1911 m. – Akira Jošidzava, šiuolaikinio origami pradininkas (m. 2005 m.).
• 1941 m. – Volfgangas Petersenas, vokiečių ir amerikiečių režisierius, prodiuseris ir scenaristas.
• 1943 m. – Janas Harfas, vokiečių geologas, habilituotas daktaras.
• 1954 m. – Graziano Rossi, buvęs Italijos motociklininkas. Jis yra pasaulio motociklų čempiono Valentino Rossi tėvas.
• 1979 m. – Nikola Anelka, Prancūzijos futbolininkas, Londono „Chelsea“ klubo ir Prancūzijos rinktinės puolėjas.
• 1980 m.:
  • Aaron Wesley Brown, anglų futbolininkas.
  • Nelly Uvarova, Rusijos aktorė.
• 1981 m. – Jan Polák, futbolininkas, Čekijos rinktinės ir RSC Anderlecht klubo saugas.
• 1983 m. – Fabrisas Do Markolinas, Gabono futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Gabono nacionalinės rinktinės ir Prancūzijos Ligue 2 klubo Stade Lavallois žaidėjas.
• 1993 m. – Julienne Irwin, amerikiečių dainininkė iš Bel Airo (Maryland valstija), America's Got Talent finalistė.

Neaprašyti

• 1804 – Johanas Štrausas vyresnysis (Johann Strauss), austrų kompozitorius.

Mirtys

• 840 m. – Einhardas, frankų istorikas, imperatoriaus Karolio Didžiojo biografas (g. 775 m.).
• 1571 m. – Jonas Zapojajis, 1540–1544 m. ir 1554–1571 m. Vengrijos karalius (g. 1540 m.).
• 1610 m. – Henrikas IV Burbonas, 1572–1589 m. Navaros karalius Henrikas III ir 1589–1610 m. Prancūzijos karalius (g. 1553 m.).
• 1883 m. – Karlas Marksas, filosofas, politikos ekonomistas, politikos žurnalistas. Jo publikacijos suformavo socialistinio ir komunistinio judėjimo pagrindą – marksizmą (g. 1818 m.).
• 1922 m. – Augustas Palmas, darbininkas, Švedijos politinis veikėjas (g. 1849 m.).
• 1927 m. – Janis Čakstė, pirmasis Latvijos prezidentas (g. 1859 m.).
• 1971 m. – Marianas Ivanciuvas, lenkų tapytojas, grafikas, pedagogas (g. 1906 m.).
• 1988 m. – Willi Apel, JAV amerikiečių muzikologas (g. 1893 m.).
• 1989 m. – Edward Abbey, JAV rašytojas, eseistas ir gamtosaugininkas, valstybės vykdomo gamtos naikinimo aktyvus kritikas. Jo darbai The Monkey Wrench Gang ir Desert Solitaire tapo įkvėpimu daugeliui ekoanarchistų (g. 1927 m.).
• 1997 m. – Jurekas Bekeris, vokiečių rašytojas (g. 1937 m.).
• 2005 m. – Akira Jošidzava, šiuolaikinio origami pradininkas (g. 1911 m.).
• 2006 m. – Lennart-Georg Meri, antrasis Estijos prezidentas (g. 1929 m.).
• 2008 m. – Chiara Lubich, Fokoliarų judėjimo įkūrėja, autorė (g. 1920 m.).

Nuorodos

Vikiteka