Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
-
Didžiasalis – gyvenvietė Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į rytus nuo Tverečiaus, netoli Lietuvos sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, turi seniūnaitijos statusą.
Veikia „Ryto“ vidurinė mokykla, muzikos mokyklos filialas, vaikų lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka, paštas (LT-30006), vaistinė, ambulatorija, koplyčia.
Svarbiausi keliai 112 Ignalina–Didžiasalis .
Geležinkelio ruožas

Didžiasalis
—
|
Gyvenvietė įsikurusi tarp Dysnos ir Birvėtos upių. Netoliese telkšo Agarinio ir Dumblio ežerai. Yra žvyro telkinys.
Apleistas namas Didžiasalyje
1950–1992 m. Liudo Giros kolūkio pagalbinė gyvenvietė. Aptikus kokybiško molio klodus 1972–1975 m. pastatyta plytų gamykla [2], tad 1975–1992 m. Didžiasalyje veikė statybinių medžiagų kombinatas, tuo metu kaimas sparčiai augo. [3]
Uždarius kombinatą dauguma gyventojų neteko pagrindinės darbovietės ir pajamų šaltinio, tai sąlygojo dideles socialines ir ekonomines problemas. 2007 m. du daugiabučiai buvo visiškai negyvenami, taip pat buvo daug negyvenamų butų, jų kaina buvo nukritusi iki simbolinės (1 litas už butą), tačiau pasklidus kalboms apie naujos gamyklos statybas, kainos išaugo. Didžiasalyje planuojama pastatyti dvi naujas gamyklas – mineralinių izoliacinių medžiagų, gaminamų iš molio ir visiškai naują plytų gamyklą.[4]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ http://www.didz.lt/LT/history.html
- ↑ Didžiasalis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 693 psl.
- ↑ „Luidas“ Didžiasalyje statys izoliacinių medžiagų ir plytų gamyklas
- ↑ Didžiasalis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 399 psl.
- ↑ Didžiasalis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 49 psl.
- ↑ Didžiasalis 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 421 psl.