Lietuvos ir Naujosios Zelandijos santykiai
 |
Lietuvos–Naujosios Zelandijos santykiai |  |
| Pagrindinės datos: | ||
| • Diplomatinių santykių užmezgimas: Po 1928 m. | ||
| • Diplomatinių santykių atkūrimas: 1992 m. sausio 10 d. | ||
| Prekybos apimtys (2020):[1] | ||
| • Lietuva → Naujoji Zelandija: 13,5 mln. eur. | ||
| • Naujoji Zelandija → Lietuva: 7,7 mln. eur. | ||
| Turistų srautai: | ||
| • Naujoji Zelandija → Lietuva (2020): neužfiksuota[1] | ||
Lietuvos–Naujosios Zelandijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Naujosios Zelandijos.
Diplomatiniai santykiai atkurti 1992 m. sausio 10 d. Tarpukariu diplomatiniai santykiai buvo užmegzti po 1928 metų.[2]
Veikia Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė (įkurta 1951 m.) Lietuvių skaičius pastaruosius šešiasdešimt metų Naujojoje Zelandijoje išlieka panašus – nors buvo sumažėjęs iki 111 2001 metais, 2013 m. vėl išaugo iki 258, 2019 m. šiek tiek sumažėjo iki 219.[3] Tuo tarpu 1956 m. Naujojoje Zelandijoje gyveno 207 lietuviai.[4] Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 15 Naujosios Zelandijos piliečių.[3]
Abi šalys yra Jungtinių Tautų, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Lietuvai atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Tokijuje (iki 2021 m. juo buvo Gediminas Varvuolis), o Naujajai Zelandijai atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Varšuvoje. Oklende veikia Lietuvos garbės konsulatas.
Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ankstyvieji kontaktai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji lietuviai į Naująją Zelandiją atvyko 1888 m.[4] Į Naująją Zelandiją migravo tiek etniniai lietuviai, tiek litvakai, tačiau išeivių iš Lietuvos bendruomenės iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos būta nedidelės.
Santykiai Lietuvos okupacijos metais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvą okupavus SSRS Naujoji Zelandija kurį laiką išliko vienintelė iš dviejų valstybių Okeanijoje (su Australija), palaikiusių ryšius su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis ir vykdžiusių tyliąją nepripažinimo politiką. Vis dėlto Naujoji Zelandija 1974 m. pripažino sovietinę inkorporaciją de jure.[5]
Lietuvių skaičius Naujojoje Zelandijoje reikšmingai išaugo po Antrojo pasaulinio karo, nes keliems šimtams lietuvių buvo leista į Naująją Zelandiją persikelti iš Vokietijos pabėgėlių stovyklos. 1949–1950 m. čia įsikūrė apie 400 lietuvių, kurių didžioji dalis vėliau išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą, Australiją. Tarp garsesnių Naujosios Zelandijos lietuvių, perkeltų į Naująją Zelandiją, – menininkas Rudolf Gopas. 1949 metais lietuviai įkūrė Lietuvių draugiją, o 1951 m. kovo mėnesį ją pervadino į Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenę. Draugija 1950–1958 metais leido laikraštį „Naujosios Zelandijos lietuvis“. 1952 m. įsteigta sekmadieninė lietuvių mokykla (veikė iki 1960 m.) 1956 metais Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui Antoniui Idenui nusiuntė telegramą su prašymu per susitikimą su SSRS vadovybe nepamiršti okupuotos Lietuvos problemos, o 1961 metais įteikė protesto laišką Brazilijos vyriausybei, uždariusiai tenykštę Lietuvos ambasadą.[4]
Santykių dinamika tarp išeivių lietuvių ir Naujosios Zelandijos smarkiai pasikeitė 1974 metais, Naujosios Zelandijos vyriausybei pripažinus Baltijos šalių, įskaitant Lietuvos, aneksiją teisėta. Iškart po to Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė nusiuntė protesto laišką šalies ministrui pirmininkui, vyriausybės kitiems nariams, opozicijos lyderiams, Naujosios Zelandijos visuomenę informavo apie Lietuvoje vykstančias represijas. Tais pačiais metais ir Australija ėmėsi tokio paties žingsnio, tačiau Naujoji Zelandija, skirtingai nuo Australijos, tokio sprendimo niekada neatšaukė.
Atgimimo Lietuvoje laikotarpiu (1988–1990 m.) Naujosios Zelandijos lietuviai šalies dienraščiuose skelbė straipsnius apie lietuvių tautos siekį atkurti nepriklausomą valstybę.[4]
Santykiai po 1991 m.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1991 m. rugpjūčio 28 d. Naujoji Zelandija tapo antrąja Okeanijos valstybe po Australijos, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę.
2004 m. rugsėjo 14-15 dienomis Lietuvoje lankėsi Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Honas Filas Gofas, kur susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.[6] Tai buvo pirmasis aukšto rango Naujosios Zelandijos pareigūno vizitas Lietuvoje.[7]
2015 m. kovo mėn. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius išvyko pirmojo oficialaus vizito į Naująją Zelandiją, kur susitiko su šalies parlamento pirmininku Deividu Karteriu, užsienio reikalų ministru Miurėju Makkiuli ir opozicijos pranešėju užsienio reikalams Deividu Šyreriu.[8] 2015 m. spalio 1 d. Niujorke tarp šalių pasirašytas susitarimas dėl darbo atostogaujant programos, skirtos 18-30 metų amžiaus Lietuvos ir Naujosios Zelandijos piliečiams. 2016 m. įstatymas ratifikuotas.[9]
2016 m. birželį Lietuvoje lankėsi Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Miurėjus Makkiulis ir susitiko su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.[10]
2017 m. Vilniuje lankėsi Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministras Nathan Guy, kur susitiko su Lietuvos žemės ūkio ministru Broniumi Markausku ir su socialiniais partneriais bei Seimo Kaimo ir Europos reikalų komitetų pirmininkais.[11]
Švietimo, mokslo, sporto ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Į lietuvių kalbą išversta Barbaros Yving, Vičio Tamės Ihimaeros, Katrinos Mansfild, Antiono Makkarteno, Brigid Lauri kūrinių.[12]
Lietuvos ir Naujosios Zelandijos vyrų futbolo rinktinės iki 2021 m. gruodžio yra tarpusavyje sužaidusios vienerias draugiškas rungtynes Lietuvoje, kurias laimėjo Lietuvos rinktinė.
2021 m. liepos 18 d. vietinės lietuvių bendruomenės iniciatyva Oklande surengtas pirmasis lietuviškų filmų festivalis.[13]
Ekonominiai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Naujosios Zelandijos siekė 21,2 mln. eurų, o Naujoji Zelandija buvo 76-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.[1]
Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Naująją Zelandiją.
- Eksportas sudaro 13,5 mln. eurų; Naujoji Zelandija yra 72-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė.
- Importas sudaro 7,7 mln. eurų; Naujoji Zelandija yra 63-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama nekaršta ir nešukuota vilna (79%) bei cheminė (natroninė arba sulfatinė) medienos plaušiena (14%).
2021 m. Naujosios Zelandijos tiesioginių užsienio investicijų dydis Lietuvoje buvo neigiamas. Tuo tarpu Lietuva tiesioginių investicijų Naujojoje Zelandijoje 2020 m. neturėjo.[1]
Pilietiniai mainai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Metai | 2016[14] | 2020[15] | 2021[16] | 2022[3] |
|---|---|---|---|---|
| Naujosios Zelandijos piliečių skaičius Lietuvoje | 7 | 6 | 9 | 15 |
| Metai | 2013[14] | 2019[3] |
|---|---|---|
| Lietuvos piliečių skaičius Naujojoje Zelandijoje | 129 | 219 |
Santykiai su laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija esančiomis teritorijomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuva yra užmezgusi prekybinius ryšius su dviem teritorijomis, esančiomis laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija, Kuko Salomis ir Niuje.
Kuko Salos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Kuko Salų siekė 2,4 tūkst. eurų.[17]
Prekybos balanse dominuoja importas iš Kuko Salų į Lietuvą.
- Eksportas sudaro 300 eurų.
- Importas sudaro 2,1 tūkst. eurų.
Niujė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2018 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Niujės siekė 36,9 tūkst. eurų, o į Niuję eksportuotų prekių nebuvo.[17]
Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasiuntiniai Lietuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sąrašas nėra baigtinis
- 1992–1994 – Gerald McGhie, pirmasis Naujosios Zelandijos ambasadorius Lietuvai (rezidavo Rusijoje)
- 1994-1995 m. – Ričardas Edvardas Vudsas, antrasis ambasadorius Lietuvai
- nuo 2000 m. - Džonas Batleris
- 2006-2008 m. – Filipas Grifitsas, šeštasis ambasadorius Lietuvai (rezidavo Varšuvoje)[18]
- 2008-2011 m. – Penelopė Džein Raidings, septintoji ambasadorė Lietuvai (rezidavo Varšuvoje)[19][20]
- 2011-2014 m. (?) – Piteris Hovardas Raidingas (rezidavo Berlyne)
- 2015-2021 m. – Mary Patricia Thurston (rezidavo Varšuvoje)
- nuo 2022 m. – Alana Rouz Hadson (reziduoja Varšuvoje)
Pasiuntiniai Naujajai Zelandijai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2008–2011 m. – Dainius Kamaitis (rezidavo Tokijuje)
- 2011–2012 m. – Albertas Algirdas Dambrauskas, įgaliotasis ministras (rezidavo Tokijuje)
- 2012–2017 m. – Egidijus Meilūnas (rezidavo Tokijuje)
- 2018–2021 m. – Gediminas Varvuolis (rezidavo Tokijuje)
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Naujoji Zelandija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2022-02-08. Nuoroda tikrinta 2022-02-08.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|4=(pagalba) - ↑ Kraujelis, R., 282 psl.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Naujosios Zelandijos lietuviai – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Kraujelis, R., 219 psl.
- ↑ „LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO VALDO ADAMKAUS VEIKLA 2004 - 2005 METAIS“ (PDF). Lietuvos Respublikos. 2005 m. liepos 12 d. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2022-02-08. Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 8 d.
- ↑ Užsienio valstybių pirmieji atstovai ir aukščiausiųjų asmenų bei aukščiausiųjų pareigūnų pirmieji vizitai į atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę (Lietuvos Respublikos Seimas)
- ↑ L. Linkevičius vyksta pirmojo oficialaus vizito į Australiją ir Naująją Zelandiją (15min.lt)
- ↑ Naujoji Zelandija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jaunuoliai iš Lietuvos jau kitais metais galės naudotis darbo atostogaujant programa Naujojoje Zelandijoje (15min.lt)
- ↑ Lietuvos ir Naujosios Zelandijos žemės ūkio ministrų skoniai dėl aprangos detalių – tokie patys (Agro. Agroverslo naujienos)
- ↑ Naujosios Zelandijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)
- ↑ Naujojoje Zelandijoje surengtas pirmas lietuviškų filmų festivalis (LRT Lituanica)
- ↑ 14,0 14,1 Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ 17,0 17,1 „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2023 m. birželio 15 d.
{{cite web}}: Cite has empty unknown parameter:|1=(pagalba) - ↑ Prezidentas priėmė Naujosios Zelandijos ambasadoriaus skiriamuosius raštus (Lietuvos Respublikos Prezidentūra) Archyvuota kopija 2022-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Darbą Lietuvoje pradėjo Malaizijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos ambasadoriai (TV3)
- ↑ „Dr Penelope Ridings“. peneloperidings.com (anglų). 2018-01-28. Nuoroda tikrinta 2022-02-08.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kraujelis, Ramojus (2008). https://kolekcijos.biblioteka.vu.lt/islandora/object/kolekcijos%3AVUB01_000388512. Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais. Vilnius: Vilniaus Universiteto leidykla. p. 312. ISBN 978-9955-33-371-5.
{{cite book}}:|chapter-url=neturi pavadinimo (pagalba)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Naujoji Zelandija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- Naujoji Zelandija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2022-02-08 iš Wayback Machine projekto.
