Kuko Salos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
The Cook Islands
Kūki 'Āirani
Flag of the Cook Islands.svg Kuko Salų herbas.gif
(Detaliau) (Detaliau)
Kuko salos žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, Kuko Salų maorių
Sostinė Avarua
Valstybės vadovas Elžbieta II
Ministras pirmininkas Henry Puna
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
225 vietoje
240 km²
0
Gyventojų
 – Iš viso (2003)
 – Tankis
-
21 008
87/km²
Nepriklausomybė nėra (asociacijoje su Naująja Zelandija)
Valiuta Naujosios Zelandijos doleris (NZD)
Laiko juosta UTC-10
Nacionalinis himnas Te Atua Mou’e
Interneto kodas .ck
Šalies tel. kodas 682

Kuko Salos (angl. Cook Islands) – parlamentinį savivaldos statusą turinti valstybė, esanti laisvoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Salyną sudaro 15 mažų salų Ramiojo vandenyno pietuose. Apie 90 proc. vietinių gyventojų sudaro polineziečiai ir maoriai. Sostinė – Avarua, esanti Rarotongos saloje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai straipsniai – Polinezijos istorija ir Kuko Salų istorija.

Nors Okeanijos salos yra išsibarsčiusios po visą vandenyną, Kuko Salas Polinezijos gyventojai jau žinojo dar iki atrandant jas europiečiams. Rarotongos salą polineziečiai pirmą kartą išvydo tarp 600 ir 800 m. e. metų. Antropologai teigia, kad šių salų gyventojai yra kilę iš Mažosios Azijos ir per Malakos pusiasalį migravę į Polineziją. Vietinė legenda sako, kad žmonės atvyko iš žemės, kurią jie vadino Avaiki.

Ispanų tyrinėtojas Alvaras de Mendanja (Alvaro de Mendaña) Pukapukos salą atrado 1595 m. 1606 m. P. Fernandesas de Kirosas (Pedro Fernandez de Quiros) atrado Rakahangos salą. 1770 m. kapitonas Džeimsas Kukas išvydo Atiu, Mangajos, Manuaės, Palmerstono ir Takutea salas. Pirmą kartą (1824 m.) salas Dž. Kuko vardu pavadino rusų kartografas Ivanas Kruzenšternas (Johann von Krusenstern).

1888 m. Kuko Salos tapo britų protektoratu, o 1901 m. birželio 11 d. salas aneksavo Naujoji Zelandija.

1965 m. rugpjūčio 4 d. Kuko Saloms buvo suteikta savivalda laisvojoje asociacijoje su Naująja Zelandija. Ta diena švenčiama kaip Konstitucijos diena.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Salos yra išsidėsčiusios pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, pusiaukelėje tarp Havajų ir Naujosios Zelandijos. Kuko Salos yra skiriamos į dvi dalis – šiaurines ir pietines salas.

Šiaurinėje dalyje yra vulkaninės kilmės, o pietinėje – koraliniai atolai. Klimatas tropinis, jūrinis. Salyne vyraujantys oro srautai palaiko pastovią drėgmę ir temperatūrą. Pats karščiausias metų mėnuo yra sausis, kai temperatūra salose laikosi ties 26 °C laipsnių padala. Pats šalčiausias – liepa, kai temperatūra nukrenta ties 24 °C laipsnių riba. Sezoniniai klimato pasikeitimai nežymūs dėl to, kad salos nėra daug iškilusios virš jūros lygio, per metus iškrenta nuo 600 iki 1100 mm kritulių.

Rarotongos sala
Kuko salų gyventojai

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kuko Salų parlamentas.

Kuko Salos turi didelę autonomiją Naujosios Zelandijos atžvilgiu. Salos visiškai atsako už visus savo vidaus reikalus.

Oficialiai valstybės vadovas yra Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II. Didžiosios Britanijos monarchą Salose reprezentuoja Karalienės atstovas. Naujosios Zelandijos vyriausybė atstovauja Kuko Salų gynybos bei užsienio reikalų srityse. Salų gyventojai yra Naujosios Zelandijos piliečiai. Įstatymų leidžiamasis organas – Kuko Salų parlamentas (Bendruomenių atstovų rūmai), renkamas ketveriems metams.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinė ūkio šaka yra turizmas, be to, žymiai mažesnės svarbos – ofšorinė bankininkystė, perlų gavyba, jūros gėrybių ir vaisių eksportas.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Kuko Salų demografija.

Dauguma (87,7 %) Kuko Salų gyventojų yra maorių kilmės. Europiečiai sudaro 6,5 % gyventojų, likusieji – mišrios kilmės. Pukapuka atolo gyventojai laikomi atskira nuo maorių polineziečių tauta. 90 % gyventojų susitelkę pietinėje salų grupėje, ypač – pagrindinėje Rarotongos saloje. Šiaurinėse salose gyventojų gerokai mažiau. Suvorovo, Manuaė ir Takutea salos negyvenamos, Palmerstono saloje 2001 m. gyveno tik 48 žmonės. Daug salyno gyventojų dėl geresnių ekonominių perspektyvų emigruoja į Naująją Zelandiją.

Kuko Salose kalbama angliškai bei Kuko Salų maorių kalba, kuri skiriasi su N. Zelandijos maorių kalbos. Šiauriniuose atoluose vartojamos vietinės kalbos (pukapukos, tongarevos).

Dauguma salų gyventojų išpažįsta krikščionybę, misionierių išplatintą nuo 1821 m. Didžioji dalis krikščionių priklauso vietinei protestantų bažnyčiai (55,9 %), kiti – katalikai (17 %), adventistai (7,9 %).

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kuko Saloms būdinga polineziečių kultūra. Paplitę medžio drožybos, audimo amatai, čia paplitusi tivaevae tekstilės meno tradicija. Vystomi ir šiuolaikinio meno, fotografijos amatai, Rarotongoje veikia kelios meno galerijos. Populiarios tradicinio polineziečių dainavimo tradicijos (Imene tuki, Imene metua), evangelijų giedojimas. Tradiciniai šokiai atliekami grojant būgnais ir pate.

Populiariausias sportas – regbis, yra žaidžiančių futbolą, kriketą. Moterys daugiausia žaidžia netbolą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kuko Salos
Commons-logo.svg Vikiteka: Kuko Salos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka


Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.