Niujė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Niujė (angl. Niue) – tai koralinė sala pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Polinezijoje, kartais yra vadinama „Polinezijos uola“. Nors valdoma nepriklausomai, Niujė yra laisvoje sąjungoje su Naująja Zelandija ir dažnai laikoma pastarosios teritorija. Niujė yra 2400 km į šiaurės rytus nuo Naujosios Zelandijos, trikampyje tarp Tongos, Samoa ir Kuko salų.

Niue (angliškai)
Niujės vėliava Niujės herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Niujė žemėlapyje
Valstybinė kalba niujiečių, anglų
Sostinė Alofis
Didžiausias miestas Alofis
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Toke Talagi
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
260 km² (184)
nežymus
Gyventojų
 – 2006 (progn.)
 – Tankis
 
2 166 (191)
8,3 žm./km² (175)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2003 (progn.)
0,00 mlrd. $ (192)
5 800 $ (94)
Valiuta Naujosios Zelandijos doleris
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -11
nenaudojamas
Nepriklausomybė

Valstybinis himnas Niujės himnas
Interneto kodas .nu
Šalies tel. kodas +683
Niue-cia-world-factbook-map.png

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmieji Niujės gyventojai buvo apie 900 m. atsikraustę polineziečiaiSamoa.[1]Kiti gyventojai į Niuję atvyko iš Tongos XVI a.[2]

1774 metais Dž. Kukas pamatė Niujės salą, tačiau joje neišsilaipino, ir pavadino ją laukine sala (Savage Island). 1846 m. į salą atvyko Londono misionierių draugija. XIX a. antrojoje pusėje sala tapo Britanijos protektoratu, bet 1901 m. salą užėmė Naujoji Zelandija. 1974 m. Naujosios Zelandijos parlamentas suteikė Niujei savivaldą.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal Niujės konstitucinį aktą, priimtą 1974 m., šalies vadovai yra Naujosios Zelandijos vadovai, t. y. Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir Naujosios Zelandijos general-gubernatorius. Praktiškai, valdžią kontroliuoja ministrų kabinetas – Niujės premjeras ir trys kiti ministrai. Visi ministrai priklauso Niujės asamblėjai – įstatymų leidybos organui.

Asamblėją sudaro 20 demokratiškai renkamų narių: 14 renkami atskirai kaimų bendruomenėse, o likę 6 yra renkami po vieną iš keleto bendruomenių. Rinkėjai privalo turėti Naujosios Zelandijos pilietybę, gyventi Niujės saloje bent 3 mėnesius, o kandidatai – bent 12 mėnesių. Asamblėjos pirmininkas renkamas iš asamblėjos narių.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Niujė yra Ramiojo vandenyno pietuose, į rytus nuo Tongos. Sala yra 19° pietų platumos ir 170° vakarų ilgumos. Tai yra viena didžiausių koralinių salų. Koraliniai rifai apsupa salą.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuvola apps kweather.svg Alofis, Niujė klimatas Weather-rain-thunderstorm.svg
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Rekordinė aukščiausia °C 38 38 32 36 30 32 35 37 36 31 37 36 38
Vidutinė aukščiausia °C 28 29 28 27 26 26 25 25 26 26 27 28 27
Vidutinė žemiausia °C 23 24 24 23 22 21 20 20 21 21 22 23 22
Rekordinė žemiausia °C 20 20 20 14 15 13 11 11 15 15 11 17 11
Krituliai cm 26 25 30 20 13 8 9 10 10 12 14 19 207
Duomenys: Weatherbase[3] 2009-08-03

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Niujės ekonomika

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Niujės demografija

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Niujės kultūra

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Encyclopedia Britannica, "Niue"
  2. ibid
  3. "Weatherbase: Historical Weather for Alofi, Niue." Weatherbase. Nuoroda tikrinta 2009-08-03.




Vikiteka