Izraelio–Lietuvos santykiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Israel Lithuania Locator.png

Tarptautiniai IzraelioLietuvos santykiai oficialiai užmegzti 1992 m. sausio 8 d., kai tuo tarpu Izraelis pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 4 d. ir buvo tarp pirmesnių tai padariusių ne Europos valstybių.[1]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų ir Sąjungos Viduržemio jūros regionui narės.

Lietuva savo šalies ambasadą turi Tel Avive, taip pat garbės konsulatus Herclijoje bei Ramat Gane, tuo tarpu Vilniuje yra įsikūrusi Izraelio Valstybės ambasada. Izraelyje gyvena didelė dalis litvakų kilmės gyventojų. Lietuvoje istoriškai gyveno itin gausi žydų bendruomenė, tačiau dabar žydams save priskiriančių belikę tik 2050.

Santykių istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diplomatiniai santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Izraelio (1992-dabar)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas viešėjo su vizitu Izraelyje, kur apsilankė prie Raudų sienos, atsiprašė žydų tautos ir Izraelio valstybės už tuos lietuvius, kurie nacių okupacijos metais prisidėjo prie žydų žudynių. Kai vizito Izraelyje metu jį prie Kneseto su transparantu, skelbiančiu, kad karo metais baltaraiščiai išžudė visą jo šeimą ir artimuosius, pasitiko neaukšto ūgio protestuotojas, A. Brazauskas nieko nesakęs jį apkabino ir pabučiavo.[2]

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Valstybe grupė (dabartinis pirmininkas – TS-LKD narys Emanuelis Zingeris).[3]

Minint 25-uosius užmegztų dvišalių santykių metus Izraelio Valstybės Ambasada netoli Rukainiai (Vilniaus raj.) pasodinta ąžuolų giraitė.[4]

Lietuvoje yra lankęsi aukščiausi Izraelio vadovai - Šimonas Peresas ir Benjaminas Netanjahu. Savo ruožtu be prezidento A. Brazausko Izraelyje su oficialiu vizitu yra lankęsis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

Istorijos vertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santykiuose tarp Izraelio ir Lietuvos būta ir tebėra nemažai ginčų dėl istorijos vertinimo, ypač nediplomatiniame lygmenyje. 1996 m. Lietuvos prokuratūrai išdavus arešto orderį karo nusikaltimais kaltinamo buvusio KGB papulkininkio Nachmano Dušanskio suėmimui, Izraelis išduoti Dušanskį Lietuvai atsisakė. Šis 2008 m. mirė Haifoje. Nemažai diskusijų susilaukia aktyvisto Efraimo Zurofo teiginiai apie Lietuvos istoriją.

2017 m. vis gerėjančius dvišalius santykius aptemdė skandalas, kai rašytojos Rūtos Vanagaitės knygos, įskaitant knygą holokausto tema „Mūsiškiai“ buvo išimtos iš knygynų dėl autorės niekinančių pareiškimų pagrindinių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Adolfo Ramanausko adresu. Tam įvykus Izraelio spauda ėmė kaltinti lietuvius Holokausto menkinimu. Tam Lietuvoje reziduojantis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Amiras Maimonas davė atkirtį gimtadienio proga aplankydamas žymiojo partizano dukterį ir, anot jos, išsakęs „oficialią poziciją pabrėždamas, kad jo valstybė gerbia ir vertina [lietuvių] laisvės kovą, kuriai vadovavo <...> Adolfas Ramanauskas Vanagas.“[5]


Izraelio ambasadorių Lietuvoje sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Izraelyje:

Izraelio Lietuvoje:

  • Naomi Ben-Ami (pirmoji laikinoji reikalų patikėtinė, rezidavusi Latvijoje; 1992–1993 m.)
  • Amir Maimon (pirmasis, reziduojantis Lietuvoje, nuo 2015 m.)

Lietuvos ordinų kavalieriai Izraelio piliečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už nuopelnus Lietuvai apdovanoti devyni Izraelio piliečiai. Nemaža jų dalis – litvakai.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]