Rukainiai
Rukainiai | ||
---|---|---|
54°36′47″š. pl. 25°30′36″r. ilg. / 54.613°š. pl. 25.510°r. ilg. | ||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |
Savivaldybė | Vilniaus rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Rukainių seniūnija | |
Gyventojų | 662 | |
Vikiteka | Rukainiai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Rukojnie, rus. Рукойне[2] |
Rukainiai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, prie senojo kelio Vilnius–Ašmena (kelias 5258 Medininkai–Rukainiai–Skaidiškės ) ir Rukainės upelio. Seniūnijos centras, Rukainių seniūnaitija. Stovi Rukainių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1823 m.), veikia Rukainių gimnazija, pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-13016), vaikų darželis, ambulatorija, kultūros centras, girininkija, kiti visuomeninės paskirties objektai.[3] Stovi Jėzaus Kristaus skulptūra Krikščionybės 2000‑ųjų metų jubiliejui įamžinti (pastatyta 1999 m., skulptorius Edvardas Podberiozkinas).
Į rytus nuo kaimo prasideda Rukainių miškas, yra Kenos hidrografinis draustinis, į pietryčius – Mūrininkų piliakalnis ir pilkapynai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rukainiai – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Rukainės upelio (kairysis Kenos intakas) vardo.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rukainiai pirmą kartą buvo paminėti 1435 metais. 1538 m. pastatyta medinė bažnyčia, dabartinės mūrinės bažnyčios prototipas. 1775 m. buvo 110 sodybų. 1812 m. Rukainius nusiaubė prancūzų kariuomenė.[4] 1838 m. Rukainiuose suimtas sukilėlis Simonas Konarskis. XIX a. 2-ojoje pusėje Rukainiai – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras, pradinė mokykla, pašto stotis.[5]
1949 m. įkurta biblioteka. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė (specializacija – bulvių auginimas). 1968 m. prie Rukainių prijungti Rukainių I ir Rukainių II kolonijų kaimai.[6] 2024 m. patvirtintas Rukainių herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1867?–1922 m. | Rukainių valsčiaus centras | Vilniaus apskritis |
1922–1927 m. | Vilniaus-Trakų apskritis | |
1950–1959 m. | Rukainių apylinkės centras | Naujosios Vilnios rajonas |
1959–1995 m. | Vilniaus rajonas | |
1995– | Rukainių seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||||
1868 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1905 m.[7] | 1931 m.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
244 | 242 | 462 | 577 | 471 | 560 | 622 | ||
1981 m.[12] | 1986 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
870 | 898 | 865 | 770 | 770 | 662 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tadeusz Wasąg (1926–2021), chemikas
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Pagrindinė gatvė – kelias 5258 Medininkai–Rukainiai–Skaidiškės
-
Kristaus skulptūra (skulpt. Edvard Podberiozkin, 1999 m.), skirta Krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui. Šalia pasodinta 12 sidabrinių eglučių, simbolizuojančių 12 apaštalų
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 342 psl.
- ↑ „Rukainių seniūnija“. vilnijosvartai.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-06-06. Nuoroda tikrinta 2016-06-06.
- ↑ „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Rukainių“. vrsa.lt. 2012-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-08-02. Nuoroda tikrinta 2016-08-02.
- ↑ Rukojnie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 959 psl. (lenk.)
- ↑ Rukainiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 414 psl.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Rukainiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 116 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Rukainiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 520 psl.
- ↑ Rukainiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 583
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Rukainiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 202 psl.
- Rukojnie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 959 psl. (lenk.)
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
VILNIUS – 17 km NEMĖŽIS – 11 km |
|
||||||||||
Užukenė – 5 km | Savičiūnai – 7 km MEDININKAI – 13 km |
|