Mosėdis

Mosėdis

Koordinatės

56°09′40″N 21°34′30″E / 56.161°N 21.575°EKoordinatės: 56°09′40″N 21°34′30″E / 56.161°N 21.575°E

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Skuodo rajono savivaldybė

Seniūnija

Mosėdžio seniūnija

Gyventojų skaičius

1 379 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

MosėdisVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Mósėdis
Kilmininkas:	Mósėdžio
Naudininkas:	Mósėdžiui
Galininkas:	Mósėdį
Įnagininkas:	Mósėdžiu
Vietininkas:	Mósėdyje

rus. Масяды^[2]

Mosėdis – miestelis Skuodo rajono savivaldybėje, prie Bartuvos upės, 11 km į pietus nuo Skuodo ir 11 km į šiaurę nuo Salantų, Salantų regioniniame parke. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Kęstučio, Liepų, Muziejaus, Šilalės). Miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai.

Yra Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1783 m.; su šventoriaus vartais), Mosėdžio gimnazija, paštas (LT-98026), pirminės sveikatos priežiūros centras, vaistinė, lopšelis-darželis, vaikų globos namai, kultūros centras, biblioteka (įsteigta 1937 m.), akmenų muziejus.

Istorija [taisyti]

Pirmąkart minimas 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte, čia stovėjo Mosėdžio pilis. V - XVI a. apylinkės buvo gyvenamos kuršių. Kuriantis Lietuvos valstybei buvo kuršių Ceklio žemėje. Vėliau po Skuodo ir Durbės mūšių Ceklis liko žemaičių įtakoje, o vietiniai gyventojai kuršiai laikui bėgant sužemaitėjo . Po Žemaitijos krikšto, 1417 m. įkūrus Medininkų vyskupiją, Mosėdis 1421–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupams. Nuo XVI a. buvo Mosėdžio dvaras ir Mosėdžio valsčius – vyskupo valdos administracinis vienetas. 1544 m. minimas miestelis, 1551 m. pastatyta pirmoji medinė Mosėdžio bažnyčia, 1783 m. pastatyta mūrinė, 1560 m. įkurta parapija.

Per 1655–1660 m. Šiaurės karą miestas ir apylinkės labai nukentėjo nuo Švedijos kariuomenės. 1703 m. Mosėdis gavo savaitinio turgaus privilegiją. 1861–1950 m. valsčiaus centras. Per lietuvių spaudos draudimą Mosėdžio apylinkių gyventojai kolektyviniu prašymu reikalavo jį panaikinti. 1905 m. gruodžio mėn. gyventojai pašalino rusišką valsčiaus administraciją. 1907 m. ir 1962 m. Mosėdis degė.

Paminklas Mosėdžio apylinkės partizanams

1908 m. surengtas pirmasis lietuviškas vakaras, 1910–1914 m. veikė „Blaivybės“ draugijos skyrius. XX a. trečiame dešimtmetyje veikė „Blaivybės“ ir Krikščioniškojo mokslo draugijos. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. liepos-rugpjūčio mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu Skuode ir Kretingoje nužudyti Mosėdžio žydai. Po karo Mosėdžio apylinkėse veikė Kardo rinktinės lietuvių partizanai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietinė valdžia ištrėmė 15 Mosėdžio gyventojų. 1950–1992 m. Tarybų Lietuvos 40-mečio kolūkio centrinė gyvenvietė.^[3] Šis kolūkis gavo LSSR Gintaro prizą už aplinkos tvarkymo priežiūrą.

2002 m. patvirtintas Mosėdžio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Mosėdžio valsčiaus centras	?
1861–1919 m.		?
1919–1950 m.		Kretingos apskritis
1950–1995 m.	Mosėdžio apylinkės centras	Skuodo rajonas
1995–	Mosėdžio seniūnijos centras	Skuodo rajono savivaldybė

Kultūros paveldas [taisyti]

Mosėdžio bažnyčia

Mosėdžio pilkapiai (V–I a. pr. m. e.);
Piliakalnis (I tūkstantmetis–XIII a.);
Mosėdžio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1783 m., vėlyvojo baroko, turi klasicizmo bruožų; kryžminio plano, dvibokštė; mūriniai bokštai pristatyti 1844 m.);
Bažnyčios paveikslai: „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“ (XIX a. pr., „Arkangelas Mykolas“, „Angelo pasveikinimas“ (abu su aptaisais, XIX a.), medinė skulptūra „Kristus prie stulpo“ (XIX a.), 2 žalvariniai varpai;
Akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783 m.) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlių (1901 m.);
Vandens malūnas (1792 m.);
Šv. Roko koplyčia kapinėse (1845 m.);
Klebonijos pastatas (XIX a. vidurys; jame 1895–1898 m. gyveno Mosėdyje vikariavęs Juozas Tumas-Vaižgantas.^[4]
Paminklas Kardo rinktinės partizanams (1991 m.);
Monumentalus kryžius stalinizmo aukų atminimui (XX a. pab.).

Miestelis pažymėtas (Mosiadit) XVIII a. žemėlapyje A new map of the Northern States containing the Kingdoms of Sweden, Denmark, and Norway, 1790

Švietimas [taisyti]

1626 m. įsteigta, 1804 m. atkurta parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, kurioje visi dalykai dėstyti rusų kalba. 1919 m. pradėjo veikti lietuviška mokykla, kurioje dėstyta gimtoji kalba, aritmetika, geografija, dainavimas, vėliau ir istorija, dailyraštis, darbeliai, piešimas, tikyba. Mokykloje mokėsi 140 mokinių, daugiausia berniukų.

1933 m. vasaros atostogų metu medinis mokyklos pastatas sudegė ir naujieji mokslo metai prasidėjo privačiose patalpose: Butkaus name Gėlių gatvėje, Skersio name Skuodo gatvėje ir Joselio name Vytauto gatvėje. 1935 m. užbaigta naujos mokyklos statyba. Jos fundatoriumi buvo arkivyskupas Pranciškus Karevičius. 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai pradinės mokyklos patalpose įsikūrė karinis dalinys, o mokykla parsikėlė į buvusias klebonijos patalpas. Mokykloje buvo 6 skyriai, dirbo 6 mokytojai.

1945 m. Mosėdyje pradėjo darbą per karą netekusi savo pastato Skuodo vidurinė mokykla, ji įsikūrė Naujukų kaime, Zūbienės Skaros namuose. Iš Mosėdžio pradinės mokyklos patalpų iškėlus karo lauko ligoninę, čia iš Naujukų kaimo persikėlė Skuodo vidurinė mokykla. Mosėdžio pradinės mokyklos mokiniai mokėsi šalia esančiame valsčiaus pastate ir buvusioje klebonijoje. Tose patalpose po gaisro, sunaikinusio pradinės mokyklos pastatą, prisiglaudė ir Skuodo vidurinė mokykla. 1948 m. Skuodo vidurinei mokyklai išsikėlus į Skuodą, Mosėdyje liko ne tik pradinės, bet ir 1-4 vidurinės mokyklos klasės. 1947–1954 m. septynmetė, 1954–2006 m. vidurinė mokykla, nuo 2006 m. gimnazija.

Akmenų muziejus [taisyti]

Paminklas V.Intui Mosėdyje

Mosėdis žymus savo akmenų muziejumi, kuris garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1957 m. jį kaip akmenų kolekciją pradėjo kurti gydytojas Vaclovas Intas (1925–2007). 1979 m. oficialiai atidarytame Unikalių akmenų muziejuje buvo apie 5000 riedulių, suvežtų iš įvairių Lietuvos vietovių. Šiandien sename vandens malūne veikia ekspozicija, pasakojanti apie ledynmečius, riedulių kelionę į Lietuvą. Muziejus yra didelis turistų (tiek lietuvių, tiek ir užsieniečių) traukos centras Žemaitijoje.

Iki 2006 m. tai buvo Respublikinis unikalių akmenų muziejus. Muziejaus projektą kūrė architektai A. ir R. Kiškiai bei geologas A. Gaigalas. Senajame malūne įkurta istorinė ekspozicija, lauke galima pamatyti visas Lietuvoje aptinkamas uolienų atmainas, rieduliai išdėstyti pagal kilmę, grupelėmis sudaro natūralaus riedulyno vaizdą.

Gyventojai [taisyti]

1638 m. buvo 39, 1662 m. – 25, 1713 m. – 15, 1733 m. – 18, 1778 m. – 32, 1804 m. – 29 dūmai.

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2008 m.

1841 m.

1867 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.^[5]

1970 m.^sur.

709

263

904

685

655

646

1979 m.^sur.

1980 m.^[6]

1986 m.^[7]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2008 m.

1 139

1 120

1 303

1 406

1 379

1 378

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės [taisyti]

Birutė Rokaitė-Vanagienė, kalbininkė.
Romualdas Granauskas, rašytojas
Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, poetė
Edvardas Rudys, ekonomistas, rašytojas
Ričardas Pakalniškis, literatūros kritikas
Vaclovas Intas, Mosėdžio akmenų muziejaus įkūrėjas
Alma Skruibytė-Granauskienė, dailininkė, žurnallistė, redaktorė
Petras Vaškys-tėvas, knygnešys
Petras Vaškys, skulptorius, keramikas, profesorius
Liudvikas Gadeikis, rašytojas
Rimantas Eidiejus, skulptorius
Adomas Galdikas, menininkas
Stasys Puškorius, karinis veikėjas
Vladas Puškorius, soc. m. dr., ekonomistas
Stasys Jonkus, jūros laivų kapitonas
Lidija Šimkutė, poetė
Ambraziejus Jankus, literatas, visuomenės veikėjas
Vytautas Brencius, poetas
Doloresa Kazragytė, aktorė, rašytoja
Juozas Tumas-Vaižgantas, rašytojas ir kunigas, dirbęs Mosėdyje. Išliko namas, kuriame jis gyveno.
Stasys Eidiejus, fotografas, menininkas

Tarptautinė partnerystė [taisyti]

Fryzakas, Vokietija

Šaltiniai [taisyti]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ ^2,0 ^2,1 Масяды. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 187 psl. (rus.)
↑ Mosėdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 506 psl.
↑ Jurgita Rimkevičienė. Mosėdis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 506 psl.
↑ Mosėdis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 636 psl.
↑ Mosėdis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 12 psl.
↑ Mosėdis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 147 psl.