Ežerėlis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ežerėlis (miestas))
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ežerėlis
   Ezerelis COA.svg   
Ežerėlis. Aikštė.JPG

Ežerėlis
54°53′0″N 23°36′20″E / 54.88333°N 23.60556°E / 54.88333; 23.60556 (Ežerėlis)Koordinatės: 54°53′0″N 23°36′20″E / 54.88333°N 23.60556°E / 54.88333; 23.60556 (Ežerėlis)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuvos vėliava Lietuva
Savivaldybė: Kauno rajono savivaldybė
Gyventojų (2011): 1 705
Plotas: 2,260 km²
Tankumas (2011): 754 žm./km²
Altitudė: 95 m
Pašto kodas: LT-53079
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė)
Vardininkas: Ežerė̃­lis
Kilmininkas: Ežerė̃­lio
Naudininkas: Ežerė̃­liui
Galininkas: Ežerė̃­lį
Įnagininkas: Ežerėliù
Vietininkas: Ežerė̃­lyje

Ežerėlis – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 20 km į vakarus nuo Kauno, 5 km į pietus nuo Zapyškio. Ežerėlio seniūnija, parapijos centras.

Stovi Ežerėlio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1992 m.), paminklas Nepriklausomybės 20-mečiui (sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1991 m.), yra paštas, veikia Ežerėlio vidurinė mokykla.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Ežerėlis išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje. Pasiekiamas iš kelio  140  KaunasZapyškisŠakiai  pasukus į plentą  1910  ZapyškisEžerėlis  (6,3 km).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 m. vokiečiams pradėjus kasti durpes. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje buvo iškasama po 15 000 t kasmet, kuras naudotas Kauno katilinėms. 1933 m. įsteigta pradinė mokykla.

II pasaulinio karo metu Ežerėlį naciai numatė kaip nedidelį čigonų getą: 1942 m. lapkričio 18 d. įsaku visi čigonai turėjo būti perkelti į Ežerėlio darbo stovyklą kasti durpių, o jų turtas konfiskuotas. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę (1956 m. iškasta 220 000 t) gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį.

19461952 m. Ežerėlio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1951 m. ir 1952 m. tarybų valdžia iš Ežerėlio ištrėmė 16 gyventojų.

1956 m. balandžio 2 d. Ežerėlis tapo miesto tipo gyvenviete, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, mėsos perdirbimo cechas, girininkija. 1954 m. įkurtas paštas, ambulatorija, 19541997 m. veikė ligoninė, nuo 1997 m. slaugos namai. 1956 m. pastatyti kultūros namai, [1]1963 m. atidaryta biblioteka.[2]

19921998 m. pastatyta bažnyčia. 2006 m. patvirtintas Ežerėlio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191950 m. Zapyškio valsčius Kauno apskritis
19501953 m. Vilemų apylinkė Panemunės rajonas Kauno sritis
19531954 m.
19541955 m. Ežerėlio apylinkės centras
19551956 m. Kauno rajonas
19561995 m. miesto tipo gyvenvietė
1995 Ežerėlio seniūnija Kauno rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Oficialiame 1925 m. vietovardžių sąraše „Lietuvos apgyvendintos vietos“ gyvenvietė pavadinta „Ežerėtis“ durpių ind. (galbūt kaip įmonės pavadinimas). Tarpukario lituanistikos instituto bylose įrašytas Ežerėlio kaimas, kurio pavadinimą siūlyta keisti į Ežeras. Manoma, kad dabartinis pavadinimas susiformavo nuo durpyno vardo Ežerėlis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1976 m.[4] 1979 m.sur.
132 2 189 1 988 2 100 2 060
1985 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m. 2011 m.sur.
2 300 2 151 2 051 1 959 1 705


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ežerėlis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 729 psl.
  2. Ežerėlio biblioteka
  3. Ežerėlis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 489 psl.
  4. Ežerėlis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 430 psl.
  5. Ežerėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 527 psl.
  • Ežerėlis. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 274 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]