Lapkričio 18

Lapkričio 18 yra 322-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 323-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 43 dienos.

Informacija

Šventės

• Latvija – Nepriklausomybės diena.

Vardadieniai

Giniotas – Ginvydas – Ginvydė – Otas – Otonas – Romanas – Salomėja – Vestas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1700 – Valkininkų mūšyje Valkininkų konfederacijos bajorai sutriuškino Lietuvos didikų Sapiegų kariuomenę.
• 1940 – įkurtas Panevėžio dramos teatras;
• 1942 – vokiečių saugumo policijos ir SD Lietuvoje vadas Karlas Jėgeris įsakė uždaryti visus Lietuvos čigonus į stovyklą Ežerėlyje, o jų turtą konfiskuoti.

Gimimo dienos

Gimimo dienos Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1856 m. – Dominykas Butėnas, Lietuvos knygnešys (m. 1940 m.). 1857 m. – Julianas Januševskis, civilinės statybos lenkų kilmės inžinierius bei istorizmo krypties Lietuvos architektas (m. 1914 m.). 1881 m. – Juozas Zikaras, vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius (m. 1944 m.). 1883 m. – Augustas Baldžius, Klaipėdos krašto visuomenės ir politikos veikėjas (m. 1952 m.). 1903 m.: Bernardas Bučas, Lietuvos skulptorius (m. 1979 m.). Vincas Arnastauskas, chorvedys ir pedagogas (m. 1983 m.). 1905 m. – Antanas Gruodis, inžinierius energetikas, Lietuvos energetikos sistemos kūrėjas (m. 1978 m.). 1907 m. – Juozas Mažeika, operos solistas. Tėvas- knygnešys Jonas Mažeika, sūnus - žurnalistas Kipras Mažeika, dukra- estrados dainininkė Džilda Mažeikaitė (m. 1976 m.). 1908 m. – Paulina Girdzijauskienė Žurlytė, pedagogė, istorikė. 1912 m. – Kostas Doveika, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 1999 m.). 1913 m. – Darata Murelienė-Baltrušaitė, Zdaniūtė, chorvedė ir kompozitorė. 1915 m. – Aleksandras Liberis, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. 1926 m.: Romanas Krasninkevičius, Lietuvos tautodailininkas grafikas (m. 1996 m.). Tamara Kalibataitė, Lietuvos šokėja, choreografė. 1927 m. – Boleslovas Klova, Lietuvos dailininkas monumentalistas (m. 1986 m.). 1928 m. – Ligija Stalevičienė, Lietuvos dailininkė tapytoja, menotyrininkė, pedagogė. 1931 m. – Danguolė Sadūnaitė, poetė, vertėja. 1933 m. – Elvyra Baltinienė-Užkurėlytė, Lietuvos istorikė, humanitarinių mokslų daktarė. 1935 m.: Jonas Dulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. 2010 m.). Manvilis Filipovas, choro dirigentas ir pedagogas. Stasys Puškorius, Lietuvos karinis veikėjas, habilituotas daktaras, Lietuvos kariuomenės dimisijos pulkininkas. 1940 m. – Alfonsas Andriuškevičius, Lietuvos poetas, dailėtyrininkas, paskelbęs straipsnių apie grožį ir meną. 1945 m. – Birutė Marija Paplauskienė, gydytoja, Šiaulių miesto politinė ir visuomenės veikėja. 1946 m.: Remigijus Alvydas Kirstukas, gydytojas, Lietuvos ir Palangos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas. Veronika Povilionienė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė, pagarsėjusi tradicinėmis liaudies dainomis ir moderniomis liaudies dainų aranžuotėmis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, etnologė. 1947 m. – Juozas Jucaitis, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1950 m. – Romaldas Petras Damušis, teisininkas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1951 m. – Romualdas Kondrotas, muzikos mokytojas ir chorvedys. 1952 m. – Jurgis Sarulis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1953 m.: Stasys Adomavičius, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas. Valentinas Mazuronis, architektas, Lietuvos politinis veikėjas, Seimo narys. 1956 m. – Alfredas Bumblauskas, lietuvių istorikas. 1958 m. – Vytautas Mockaitis, Lietuvos skulptorius, medalininkas, juvelyras. 1959 m. – Marijona Janavičienė, Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja. 1961 m. – Edvardas Mažeikis, lietuvių karininkas, karinis diplomatas, buvęs Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) vadas. 1962 m. – Dainius Korsakas, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis ir visuomenės veikėjas. 1970 m. – Rimvydas Civilka, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinis bei visuomenės veikėjas. 1975 m. – Drius Dikčius, Lietuvos krepšinio treneris. 1977 m. – Mykolas Jasaitis, Lietuvos krepšininkas rungtyniaujantis Marijampolės „Sūduvos“ komandoje. 1981 m. – Deimantė Kondrotaitė, lietuvių dailininkė, muziejininkė, parodų kuratorė. 1986 m. – Davydas Arlauskis, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Žalgiris Vilnius komandoje.

Mirtys

Mirtys Lietuvoje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1897 m. – Mykolas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, egiptologas, europinio masto kolekcininkas. 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1826 m.). 1914 m. – Jurgis Masionis, kunigas ir knygnešys, lietuviškos savimonės puoselėtojas (g. 1843 m.). 1946 m. – Vincentas Borisevičius, Lietuvos vyskupas. Kandidatas į palaimintuosius (g. 1887 m.). 1950 m. – Petras Raudonikis, farmacininkas, jaunystėje – politinis veikėjas (g. 1869 m.). 1980 m. – Vaclovas Martinkus, Lietuvos kunigas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1909 m.). 1985 m. – Petras Četkauskas, vargonininkas ir chorvedys (g. 1899 m.). 1988 m. – Jonas Karvelis, Lietuvos knygų leidėjas, prekybininkas (g. 1901 m.). 1991 m. – Emilijus Andriulis, Lietuvos gydytojas higienistas (g. 1928 m.). 1992 m. – Alina Audronė Briedelytė-Kavaliauskienė, Lietuvos dailininkė tekstilininkė (g. 1942 m.). 1998 m. – Vytautas Bujauskas, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1922 m.). 2008 m. – Antanas Račius, statybininkas, tautodailininkas, kaimo muzikantas, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėjas (g. 1917 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1626 – popiežius Urbonas VIII pašventino Šv. Petro katedrą Romoje. Katedros statyba prasidėjo 1452 m. senosios bazilikos vietoje;
• 1855 – britų keliautojas ir misionierius Deividas Livingstonas (David Livingstone) Afrikos pietuose atrado didžiulį Viktorijos krioklį;
• 1883 – JAV įvesta vieninga laiko skaičiavimo sistema. Iki tol kiekvienas miestas turėjo savo laiką;
• 1918 – Latvijos Nacionalinė Taryba paskelbė nepriklausomą Latvijos Respubliką. Pirmuoju prezidentu išrinktas Karlis Ulmanis.

Gimimo dienos

Gimimo dienos pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1786 m. – Kristijonas VIII, 1839-1848 m. Danijos ir 1814 m. gegužės 17 d. - spalio 10 d. Norvegijos karalius Kristijonas Frederikas (m. 1848 m.). 1787 m. – Luji Dageras, Prancūzijos dailininkas, fotografas, išradęs fotografavimo būdą (vėliau pavadintą išradėjo vardu) – dagerotipiją (m. 1851 m.). 1866 m. – Žiulis Guerinas, amerikiečių freskų tapytojas, dailininkas ir iliustratorius (m. 1946 m.). 1889 m. – Stanislavas Kosioras, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs VKP(b) CK Politinio biuro narys. Vienas stalininių represijų organizatorių, vėliau pats tapęs jų auka (m. 1939 m.). 1906 m.: George Wald, 1967 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (m. 1997 m.). Klaus Mann, vokiečių rašytojas (m. 1949 m.). 1927 m. – Eldaras Aleksandrovičius Riazanovas, rusų kino režisierius, scenaristas, dramaturgas, aktorius, poetas, dainų tekstų autorius. 1946 m. – Alan Dean Foster, amerikiečių mokslinės fantastikos rašytojas. 1962 m. – Kirk Hammett, geriausiai yra žinomas kaip thrash metal grupės Metallica gitaristas. 1966 m. – Marusha, Vokietijos diskžokėja, įžymiausia moteris DJ pasaulyje.[reikalingas šaltinis]. 1970 m. – Peta Wilson, Australijos kino ir televizijos aktorė, fotomodelis. 1979 m. – Willer Oliveira, Brazilijos futbolininkas. Žaidėjas puikiai kontroliuoja kamuolį, yra tikras standartinių padėčių meistras. 1980 m. – Ivanas Pelicoli, Italijos futbolininkas. Rusijos Maskvos „Lokomotivo“ klubo vartininkas. Taip pat yra atstovavęs Italijos jaunimo rinktinę bei nacionalinę komandą. 1983 m. – Maiklas Dosonas, Anglijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Tottenham Hotspur klube, yra jo vicekapitonas. M.Dosonas - kandidatas į Anglijos futbolo rinktinę.

Mirtys

Mirtys pasaulyje Šis šablonas nebenaudotinas. Pašalinkite jį iš straipsnio.

1330 m. – Verneris fon Orselnas, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras (g. 1280 m.). 1841 m. – Agustinas Gamara, Peru prezidentas (1829 - 1833 m. ir 1838 - 1841 m.) (g. 1785 m.). 1886 m. – Česteris Alanas Arturas, 21-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Prieš Arturo išrinkimą į Džeimso Garfyldo viceprezidentus. jis buvo respublikonų partijos narys, bei dirbo teisininku (g. 1829 m.). 1922 m. – Marselis Prustas, prancūzų intelektualas, rašytojas, eseistas, kritikas (g. 1871 m.). 1941 m. – Walther Hermann Nernst, 1920 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (g. 1864 m.). 1962 m. – Nilsas Boras, danų fizikas (g. 1885 m.). 1977 m. – Karlis Ievinis, latvių žurnalistas, rašytojas (g. 1888 m.). 1980 m. – Conn Smythe, NHL teisėjas (1927-1931) (g. 1895 m.). 1988 m. – Yoshiaki Nakaya, Japonijos politikas, 1975–1983 m. ėjęs Aičio prefektūros gubernatoriaus pareigas (g. 1925 m.). 1991 m. – Gustavas Husakas, Čekoslovakijos politinis veikėjas. Po sovietų invazijos 1968 metais jis komunistų partijos vadovo pareigose pakeitė Aleksandrą Dubčeką, o nuo 1975 iki 1987 metų buvo Čekoslovakijos prezidentu (g. 1913 m.).

Nuorodos

Vikiteka