Islandijos ir Lietuvos santykiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Viskonsas (aptarimas | indėlis)
14 910 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 16: Eilutė 16:
Apie santykius Tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metais duomenų išlikę mažai.
Apie santykius Tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metais duomenų išlikę mažai.
=== Santykiai okupacijų metais ===
=== Santykiai okupacijų metais ===
Sovietinė okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Islandijos, kurių pastaroji netruko paskelbti visiškos nepriklausomybės nuo Danijos.
Sovietinė okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Islandijos, pastaroji 1944 m. tapo visiškai nepriklausoma nuo Danijos.
Sovietinės okupacijos metais Islandija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi. Vis dėlto anot [[Guðni Thorlacius Johannesson]], nepripažinimo politikos nebuvo laikomasi prekyboje – Islandija neboikotuodavo [[Klaipėda|Klaipėdos]] uosto, o 1978 m. sovietinėse Baltijos respublikose lankėsi Islandijos ambasadorius Maskvoje.<ref name=islandijosprezidentasvilniuje>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/islandijos-prezidentas-vilniuje-skirtingus-musu-saliu-likimus-leme-geografija-57-927132 Islandijos prezidentas Vilniuje: „Skirtingus mūsų šalių likimus lėmė geografija“ [[15min.lt]]]</ref>
Sovietinės okupacijos metais Islandija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi. Vis dėlto anot [[Guðni Thorlacius Johannesson]], nepripažinimo politikos nebuvo laikomasi prekyboje – Islandija neboikotuodavo [[Klaipėda|Klaipėdos]] uosto, o 1978 m. sovietinėse Baltijos respublikose lankėsi Islandijos ambasadorius Maskvoje.<ref name=islandijosprezidentasvilniuje>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/islandijos-prezidentas-vilniuje-skirtingus-musu-saliu-likimus-leme-geografija-57-927132 Islandijos prezidentas Vilniuje: „Skirtingus mūsų šalių likimus lėmė geografija“ [[15min.lt]]]</ref>


21:00, 29 lapkričio 2018 versija

Islandijos–Lietuvos santykiai

Tarptautiniai Islandijos–Lietuvos santykiai oficialiai užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje, dar Islandijai esant Danijos sudėtyje, po to, kai ši pripažino Lietuvos nepriklausomybę 1922 m. lapkričio 1 d.[1]

Abi šalys yra Jungtinių Tautų, NATO, EBPO narės.

Lietuvos ambasadorius Islandijai reziduoja Kopenhagoje, tuo tarpu Helsinkyje reziduoja Islandijos ambasadorius Lietuvai Aurnis Touras Sigiurdsonas. Reikjavike įsikūręs Islandijos garbės konsulatas, Vilniuje - Islandijos Respublikos konsulatas.

1991 m. vasario 11 d. Islandija tapo pirmąja suverenia valstybe, pripažinusia Lietuvos valstybingumą. Prie šio veiksmo labiausiai prisidėjo tuometis šalies užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas, kuriam už tai suteiktas valstybės apdovanojimas. Dėl drąsaus diplomatinio žingsnio Islandija buvo susilaukusi sankcijų iš TSRS. Ankstyvas Islandijos pripažinimas yra dažnai prisimenamas, Lietuvoje Islandijos ar jos sostinės vardu pavadintos šios gatvės: Islandijos plentas Kaune, Islandijos gatvė Vilniuje, Reikjaviko gatvė Klaipėdoje. Taip pat Vilnius ir Reikjavikas yra miestai partneriai.

1991 m. rugpjūčio 26 d. oficialiai atkurti diplomatiniai santykiai tarp dviejų valstybių.

Bendravimas su Islandijos politikais vyksta ir per Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis Seimo grupę (dabartinė pirmininkė – TS-LKD narė Rasa Juknevičienė).[2]

Santykių istorija

1922-1940 m. laikotarpis

Apie santykius Tarpukario Lietuvos Respublikos gyvavimo metais duomenų išlikę mažai.

Santykiai okupacijų metais

Sovietinė okupacija nutraukė santykius tarp Lietuvos ir Islandijos, pastaroji 1944 m. tapo visiškai nepriklausoma nuo Danijos. Sovietinės okupacijos metais Islandija nepripažino Baltijos valstybių Sovietų Sąjungos dalimi. Vis dėlto anot Guðni Thorlacius Johannesson, nepripažinimo politikos nebuvo laikomasi prekyboje – Islandija neboikotuodavo Klaipėdos uosto, o 1978 m. sovietinėse Baltijos respublikose lankėsi Islandijos ambasadorius Maskvoje.[3]

Santykiai tarp atkurtos Lietuvos Respublikos ir Islandijos (1991-dabar)

Santykiai tarp Lietuvos ir Islandijos yra labai geri, tam impulsą suteikėtai, jog Islandija greitai pripažino Lietuvos valstybingumą. Tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras J. B. Hannibalssonas buvo vienintelis Vakarų valstybės užsienio reikalų ministras, nepabūgęs atvykti į Vilnių iš karto po 1991 m. sausio įvykių pareikšti solidarumo.

1994 m. Lietuvos generaliniu garbės konsulu Islandijoje paskirtas Arnoras Hanibalsonas.[4]

2009 m. pasveikinti Lietuvos su vardo paminėjimo tūkstantmečiu atvyko ir tuometis Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas. Jis Lietuvoje lankėsi ir 2015 m.

Lietuvai minint šimto metų sukaktį nuo Nepriklausomybės paskelbimo, Lietuvoje apsilankė Islandijos prezidentas Guðni Thorlacius Johannessonas, kuris taip pat sveikinimus išsakė trumpame vaizdo klipe.[3]

Islandijoje veikia Islandijos mastais skaitlinga Islandijos lietuvių bendruomenė, kurios nariai daugiausia gyvena sostinės regione.

Švietimo mainai

Studentai iš Lietuvos turi galimybę vykti į Islandiją islandų kalbos studijoms. Vytauto Didžiojo Universitetas yra užmezgęs dvišalius santykius su Akureirio universitetu Islandijoje.

Ekonominiai mainai

2016 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Islandijos siekia 35,8 mln. eurų, auga ir yra 53-a pagal dydį.[5] Dominuoja eksportas iš Lietuvos. Importuojami šviežios ir atšaldytos žuvys (41,8%), užšaldytos žuvys (33,2%), medikamentai (5,3%), kitos mašinos, naudojamas maisto produktų arba gėrimų pramoniniam paruošimui arba gamybai (4%), nekaršta ir nešukuota vilna (3,3%). Pagal tiesiogines investicijas Islandija yra 27-a – yra investavusi 29,39 mln. EUR.

Kasmet Lietuvą aplanko iki 2000 Islandijos turistų.

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Pasiuntiniai Islandijai

Nuo 2008 m. Japoniją Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jų sąrašas:

Lietuviškų ordinų kavalieriai

Keturiems Islandijos piliečiams yra suteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai. Žemiau pateikiamas apdovanotųjų sąrašas:

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuvos pripažiniams de facto ir de jure
  2. ↑ Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė
  3. ↑ 3,0 3,1 Islandijos prezidentas Vilniuje: „Skirtingus mūsų šalių likimus lėmė geografija“ 15min.lt
  4. ↑ LIETUVOS BIČIULIO ARNORO HANIBALSONO PASIRINKIMAS
  5. ↑ „Islandija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2018-10-22. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
Ž • A • R
Lietuva Lietuvos užsienio politika
Afrika
Alžyras – Angola – Bisau Gvinėja – Beninas – Botsvana – Burkina Fasas – Burundis – CAR – Čadas – Dramblio Kaulo Krantas – Džibutis – Egiptas – Eritrėja – Esvatinis – Etiopija – Gabonas – Gambija – Gana – Gvinėja – Jordanija – Kamerūnas – Kenija – Komorai – Kongo DR – Kongas – Lesotas – Libanas – Liberija – Libija – Madagaskaras – Malavis – Malis – Marokas – Mauricijus – Mauritanija – Mozambikas – Namibija – Nigerija – Nigeris – PAR – Pietų Sudanas – Pusiaujo Gvinėja – Ruanda – San Tomė ir Prinsipė – Seišeliai – Senegalas – Siera Leone – Somalis – Sudanas – Tanzanija – Togas – Tunisas – Uganda – Zambija – Zimbabvė – Žaliasis Kyšulys
Lietuvos herbas
Amerika
Azija
Europa
Okeanija
Tarptautinės sąjungos
Kita
Istorinės šalys
Diplomatinės misijos
Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Islandijos_ir_Lietuvos_santykiai&oldid=5483281"