Namibija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Namibijos Respublika - yra valstybė pietvakarių Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje. Namibija šiaurėje ribojasi su Angola ir Zambija, rytuose su Botsvana, bei pietuose su PAR.

Šalies pavadinimas kilęs nuo Namibijos dykumos, kuri dengia visą šalies pakrantę. Pavadinimas buvo parinktas po nepriklausomybės, kaip neutralus, nes Namibijoje nei viena tauta nesudaro ženklios daugumos.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 4.1 Klimatas 5 Ekonomika 5.1 Turizmas 6 Demografija 6.1 Etninė sudėtis 6.2 Kalbos 6.3 Religija 7 Kultūra 7.1 Spauda 7.2 Sportas 8 Kita informacija 9 Šaltiniai 10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Namibijos istorija

Sausringos Namibijos žemės nuo seniausių laikų buvo apgyvendintos San, Damara, Nama genčių, o maždaug nuo XIV a. ir bantų, kurie atvyko vykstant bantų ekspansijai.

Šios žemės europiečių buvo mažai ištirtos iki XIX a., kai ši teritorija pateko Vokietijos kontrolei kaip Vokietijos Pietvakarių Afrika (išskyrus Volvis Bėjus, kuris buvo britų). 1884 m. balandžio 24 d. įkurtas Vokietijos Pietvakarių Afrikos protektoratas. 1885 m. balandžio 30 – 1889 Vokietijos Pietvakarių Afrikos bendrovės valdymas.

1904 m. sausi įvyko hererų sukilimas vadovaujant Samuel Maharero. Sukilimas buvo numalšintas 1904 rugpjūtį, vadovaujant Lothar von Trotha, kai hererai buvo nugalėti Vaterbergo mūšyje.

Pietų Afrika okupavo šią Vokietijos koloniją Pirmojo pasaulinio karo metu ir administravo ją iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos kaip Tautų Lygos mandatą, kol vienašališkai ją aneksavo.

1990 kovo 21 d. tapo nepriklausoma valstybe. Volvis Bėjus prijungtas prie Namibijos 1994 m.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Namibijos politinė sistema

Namibija yra respublika. Valstybės vadovas yra prezidentas, kuris yra renkamas penkerių metų kadencijai. Parlamentas susideda iš dviejų rumų: Nacionalinės Tarybos ir Nacionalinės Asamblėjos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Namibijos regionai

Namibija yra padalinta į 13 regionų. Kiekvienas regionas yra valdomas regiono tarybos (regional council) ir dar priklausomai nuo regiono dydžio, regionai yra toliau dalijami nuo 6 iki 10 rinkiminių apygardų (constituencies).

Nr	Regionas	Plotas km²	Administracinis centras
1	Kaprivio regionas	19 532	Katima Mulilas
2	Erongo regionas	63 586	Svakopmundas
3	Hardapo regionas	109 888	Marientalis
4	Karaso regionas	161 325	Ketmanshopas
5	Kavango regionas	43 418	Rundu
6	Chomo regionas	36 805	Vindhukas
7	Kunenės regionas	144 255	Oučas
8	Ohangvenos regionas	10 582	Enhana
9	Omahekės regionas	84 732	Gobabis
10	Omusačio regionas	13 638	Ošakatis
11	Ošanos regionas	5 290	Etoša
12	Ošikoto regionas	26 607	Omuthiya
13	Otdžozondžupos regionas	105 328	Očivarongas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Namibijos geografija

Namibijos plotis yra apie 825 418 km². Šalyje driekiasi 2 dykumos: vakaruose, netoli Atlanto, siauru ruožu eina Namibijos dykuma, rytuose - Kalahario dykuma. Tarp dykumų yra plokščiakalnis. Šiaurėje Namibija ribojasi su Angola ir Zambija, rytuose su Botsvana, o pietuose - su Pietų Afrikos Respublika. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas. Didžiausios šalies upės yra: Oranjė, Kunenė, Okavangas ir Kvandas.

Namibija ribojasi su (skliausteliuose - sienos ilgis):

• Angola (1 376 km)
• Zambija (233 km)
• Botsvana (1 360 km)
• Pietų Afrikos Respublika (855 km)

Pakrančių ilgis: 1 572 km (Atlanto vandenyno). Sausumos sienų ilgis: 3 824 km.

[taisyti] Klimatas

Trumpai aprašant Namibijos klimatą, galima sakyti, kad jis yra karštas ir sausas. Jis yra subtropinis žemyninis klimatas. Taip pat yra didelių skirtumų tarp atskirų šalies dalių:

Į vakarus nuo Namibijos dykumos krituliai yra labai reti. Kiaurus metus pučia sausas, stiprus vėjas. Net žiema, temperatūra dažnai pasiekia 25 °C ir daugiau. Temperatūrų kaita tarp dienos ir nakties yra labai didelė, nuo 25 °C iki 30 °C diena, o naktį gali atvėsti net iki užšalimo. Ryte ir vakare temperatūra gali šokinėti 20 °C kelių valandų laikotarpyje.

Plokščiakalnyje, dėl didelio aukščio, naktimis gali pašalti ir labai retai pasitaiko, kad gali net pasnigti. Dienomis nėra taip karšta kaip dykumoje.

Kalaharyje yra panašiai kaip ir Namibijos dykumumoje, tik krituliai yra šiek tiek dažnesni, bet kaip ir kitose dykumose, reti.

Kaprivio regione, atvirkščiai, nei kituose regionuose, krituliai yra dažni. Regione yra tanki upių sistema, tankūs tropiniai miškai. Oro drėgmė čia, priešingai nei kitose šalies dalyse, labai didelė.

Atlanto vandenyno pakrantėje orus lemia šalta Bengelos srovė. Ji stipriai atvėsina vyraujančius pietvakarių vėjus, o tai stabdo kondensaciją ir neleidžia susidaryti lietaus debesims, dėl to reguliariai pažemėje susidaro tirštas rūkas. Vasara temperatūra yra vėsi, o žiema kartkartėmis būna net šalta. Vandens temperatūra retai pasiekia daugiau nei 15 °C.

Didžioji šalies dalis yra tropinio lietaus teritorijoje. Lietus gana nepastovaus, atsitiktinis ir labai stiprus tarp lapkričio ir balandžio. Atsižvelgiant į ypatingas klimato sąlygas, žemės ūkiu užsiimti šalyje galima tik nedideliu mastu.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Namibijos ekonomika

Dėl nepakankamo kritulių kiekio auginama nedaug pasėlių. Ožkos ir avys auginamos šalies pietuose, o galvijai šalies šiaurėje. Apie pusę šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Nedarbingumo lygis aukštas ir dauguma žemių lieko baltųjų žemdirbių rankose. Tai sukėlė diskusijas dėl žemės perskirstymo.

Šalies gamintojai daugiausia apdirba maisto produktus. Yra plati kasybos pramonė, kurią valdo užsienio kompanijos. Namibija yra pagrindinė geriausios kokybės brangakmenių, pagrindinio šalies eksporto, gamintojų. Kiti svarbūs mineralai yra uranas, varis, švinas, auksas, cinkas, sidabras, alavas, volframas. Žvejybos laivynas žvejoja Atlanto vandenyne. Žvejyba ir turizmas vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Pagrindinė šalies mainų partnerė yra Pietų Afrika.

[taisyti] Turizmas

Namibija turi išvystytą tarptautinį oro susisiekimą, atitinkančius poreikius kelius. Įvairūs peizažai ir gyvūnų gausa traukia turistus. Daugelis miestų ir bendrovių organizuoja įvairias keliones, ekskursijas, ekstremalius sporto renginius bei kitokias pramogas.

Labiausiai turistų pamėgtos vietos yra Kaprivio ruožas (Kaprivio regionas), Etošos duburys, Žuvų upės kanjonas, Svakopmundas, Volvis Bėjus ir Epupos krioklys.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Namibijos demografija

Namibijos gyventojų tankumas yra vienas iš mažiausių pasaulyje.^[1] Vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka vos 2,5 žmogaus. Palyginimui, viso pasaulio sausumos tankumas yra 45 žm/km². Namibijos gyventojai yra susitelkę derlingojoje šalies šiaurėje. Šalies pietuose gyvena tik 7 % valstybės populiacijos.

[taisyti] Etninė sudėtis

87,5 % Namibijos gyventojų yra juodaodžiai, 6 % - baltaodžiai, 6,5 % - maišyti.^[2] Didžiausia etninė grupė yra ovambai, kurie sudaro apie 50 % visos šalies populiacijos ir daugiausiai gyvena šiaurinėje šalies dalyje. Hererai, kurie sudaro maždaug 7 % Namibijos gyventojų, taip pat kalba panašia kalba. Kitos didesnės juodaodžių ir maišytųjų etninės grupės yra okavangai (9 %), damarai (7 %), namai (5 %), kapryviečiai (4 %), bušmėnai (3 %), basteriai (2 %) ir tsvanai (0,5 %).^[3][2]. Taip pat, pasak 2006 m. duomenų, Namibijoje yra 40 000 kinų.^[4]

Baltaodžiai, kurių dauguma yra kilę iš portugalų, olandų, vokiečių, britų ir prancūzų, sudaro 6-7 % visų šalies gyventojų. Tai antras pagal dydį procentas tarp visų subsacharinės Afrikos valstybių po PAR. Daugelio baltųjų ir beveik visų maišytųjų kilmė, kultūra, religija ir genealogija yra panaši į PAR juodųjų ir maišytojų.

[taisyti] Kalbos

Valstybinė Namibijos kalba yra anglų, bet ji yra gimtoji tik mažai daliai šalies gyventojų. Iki 1990 metų vokiečių ir afrikanų kalbos taip pat buvo oficialios, bet šaliai tapus nepriklausomai, valdžia nenorėjo būti apkaltinta pirmenybės teikimu vokiškai ir afrikaniškai kalbančių grupių interesams. Vokiečių, afrikanų ir ošivambo kalbos tapo pripažintomis regioninėmis kalbomis.

Pusės Namibijos gyventojų gimtoji kalba yra ošivambo, bet plačiausiai suprantama kalba yra afrikanų. Ją, kaip ir anglų kalba, dauguma gyventojų moka kaip antrą kalbą, nors yra ir nedidelis procentas žmonių, kuriems ji yra gimtoji. Tarp jaunimo plačiausiai suprantama kalba yra anglų. Daugelis baltųjų kalba afrikaniškai arba vokiškai. Komercijoje daugiausiai naudojama vokiečių kalba.

[taisyti] Religija

80 % - 90 % gyventojų yra krikščionys ir 10 % - 20 % yra vietinių religijų atstovai.^[2] Bent 50 % visų gyventojų yra liuteronai^[2], bet taip pat yra Romos katalikų, metodistų, anglikonų ir kitų. Daug Namibijos gyventojų į krikščionybę atvertė XIX a. misionieriai.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Namibijos kultūra

Kultūra yra įvairi, nes šalyje gyvena daug tautų. Namibijos kultūrai daugiausiai įtakos turėjo Vokietija ir PAR, kurioms šalis priklausė gana ilgą laikotarpį.

[taisyti] Spauda

Didžiausi Namibijos dienraščiai leidžiami triejomis skirtingomis kalbomis: The Namibian (anglų kalba), Republikein (afrikanų kalba) ir Allgemeine Zeitung (vokiečių kalba).

[taisyti] Sportas

Labiausiai pamėgtos sporto šakos Namibijoje yra regbis, futbolas ir riedučių ritulys.

Namibijos futbolo asociacija (angl. Namibia Football Association) buvo įkurta 1990 m. 1992 m. tapo FIFA ir CAF nare. Namibijos vyrų futbolo rinktinė 1998 ir 2008 metais įveikė kvalifikaciją į Afrikos Tautų taurės turnyrą.

Garsiausias Namibijos sportininkas yra lengvaatletis Frankie Fredericks.

[taisyti] Kita informacija

• Namibijos ryšiai
• Namibijos transportas
• Namibijos karinės pajėgos
• Namibijos tarptautiniai santykiai
• Namibijos šventės

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Namibija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka