Tuvalu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tuvalu
Tuvalu vėliava Tuvalu herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Tuvalu žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų, tuvaliečių
Sostinė Vajaku (de jure), Funafutis (de facto)
Didžiausias miestas Vajaku
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
26 km² (189)
-
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
11 810 (191)
454,23 žm./km² (13)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,01 mlrd. $ (192)
1 600 $ (159)
Valiuta Australijos doleris
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+12
-
Nepriklausomybė
Paskelbta
 
Nuo Jungtinės Karalystės
1978 spalio 1 d.
Valstybinis himnas Tuvalu himnas
Interneto kodas .tv
Šalies tel. kodas 688

Tuvalu yra valstybė Ramiajame vandenyne, į pietus nuo pusiaujo. Valstybę sudaro devyni koraliniai atolai. Pagal gyventojų skaičių už Tuvalu mažesnis tik Vatikanas. Šalies pavadinimas vietine kalba reiškia „8 salos“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Tuvalu yra apgyvendinta nuo 1 tūkst. pr. m. e. Europiečiai pirmą kartą salose apsilankė 1568 m., kai į jas atvyko ispanas Alvaras Mendanja (Alvaro de Mendaña y Neyra). Kol salos netapo britų protektoratu, jose kartais lankėsi vergų pirkliai ir banginių medžiotojai.

1892 m. salos tapo britų Gilberto ir Eliso salų protektoratu, Tuvalu tuo metu vadintas Eliso salomis. 1916 m. protektoratas pertvarkytas į Gilberto salų koloniją.

1974 m. dėl etninių skirtumų Eliso salų polineziečiai pasisakė už atsiskyrimą nuo Gilberto salų mikroneziečių (dabartinis Kiribatis). Kitų metų spalio 1 d. salos tapo britų Tuvalu kolonija.

1978 m. Tuvalu tapo nepriklausomu. 2000 m. Tuvalu tapo JTO nare. Nuo XX a. pab. šalis atsidūrė pavojuje dėl kylančio vandenyno vandens lygio.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tuvalu politinė sistema.

Konstitucinė monarchija. Tuvalu priklauso Britų Sandraugai. Britanijos monarchą šalyje atstovauja jo paskirtas generalgubernatorius. Parlamentas – Fale I Fono (15 narių), renkamas kas 4 metai. Ministras pirmininkas ir generalgubernatorius suformuoja ministrų kabinetą. Kiekviena sala turi savo vadą (ulu-aliki) ir seniūnų tarybą.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tuvalu salos.

Kiekviena Tuvalu koralinė sala ar atolas sudaro atskirą administracinį darinį.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Lagūna Funafutyje
Pagrindinis straipsnis – Tuvalu geografija.

Tuvalu valstybę sudaro 6 atolai ir 3 koralinės salos pietų Ramiajame vandenyne. Salos išsidėstę grandine iš šiaurės vakarų į pietryčius, ir yra Tuvalu povandeninio kalnagūbrio aukščiausioji dalis (buvę vulkaniniai kūgiai). Visos salos yra vos pakilę nuo vandenyno paviršiaus, aukščiausia vieta (4,6 m) yra Niulakitos saloje. Kartu su Maldyvais tai žemiausia pasaulio valstybė, jai gresia užtvindymas dėl kylančio vandenyno lygio. Didžiausias atolas yra Funafučio, jis sudarytas iš 9 salelių.

Tuvalu salos (atolai):

Klimatas tropinis, jūrinis. Visus metus laikosi 27–30 °C oro temperatūra. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 3300–3500 mm. Drėgniausia būna tarp spalio ir kovo. Kartais pasitaiko uraganai.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai užsiima žemės ūkiu (kopros, batatų eksportu), žvejyba ir tradiciniais verslais. Svarbus pajamų šaltinis – prekyba pašto ženklais bei internetinio indekso .tv suteikimas. Apie 1000 Tuvalu gyventojų dirba fosfatų kasyboje.

Daug pajamų gaunama iš tarptautinės paramos.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tuvaliečių šokėja
Pagrindinis straipsnis – Tuvalu demografija.

Nepaisant mažo Tuvalu dydžio, šios šalies gyventojų skaičius ženkliai auga (0,702 %) ir 2012 m. siekė 10 837. Tiesa, šalis turi ženkliai neigiamą migracijos balansą (išvykstama į Fidžį, Naująją Zelandiją, Australiją).

Absoliuti dauguma gyventojų yra polineziečiai, kalbantys tuvaliečių kalba. Dar yra ~4 % mikronezečių – beveik visi jie gyvena Nui saloje ir kalba gilbertiečių kalba. Anglų kalba yra valstybinė šalyje, tačiau jos vartojimas gana ribotas.

Dabar beveik visi Tuvalu gyventojai yra krikščionys (97 % priklauso protestantiškai Tuvalu bažnyčiai, 1,4 % – Septintosios Dienos adventistams). Yra nežymus bahajų (1 %) ir Achmadijos musulmonų (0,4 %) skaičius. Sinkretiškai su didžiosiomis religijomis tebėra gajūs vietiniai tikėjimai.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Tuvalu kultūra.

Tuvalu nėra išvysčiusi gausios materialinės ar rašytinės kultūros. Būdinga tradicinė bendruomeninė sąranga, kurioje svarbų vaidmenį užima senoliai, sudarantys bendruomenės tarybas Falekaupule. Bendruomeninių renginių metu atliekami šokiai (fatele, fakanau, fakaseasea), muzika (vokalinė, polifoninė, ritmas palaikomas plojimais ar mušamaisiais). Jungtinėje Okeanijos muzikos grupėje Te Vaka yra ir tuvaliečių.

Populiariausias sportas – kilikiti (vietinė kriketo versija). Taip pat žaidžiamas vietinis sportas ano – vietinis rankinio variantas. Šalis turi futbolo, salės futbolo nacionalines rinktines. Vasaros olimpinėse žaidynėse Tuvalu debiutavo 2008 m. Šaliai atstovavo pora sprinterių ir sunkumų kilnotojas.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Tuvalu – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Tuvalu

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]