Klevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Acer
Paprastasis klevas (Acer platanoides)
Paprastasis klevas (Acer platanoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Rosidae)
Šeima: Kleviniai
(Wikispecies-logo.svg Aceraceae)
Gentis: Klevas
(Wikispecies-logo.svg Acer)
Map genus Acer.png
Klevo lapai

Klevas (lot. Acer, angl. Maple, vok. Ahorne) – klevinių (Aceraceae) šeimos augalų gentis. Genties pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio acer – smailus, aštrus, ir graikų kalbos žodžio akros – smailus (klevų lapų skiautės smailiaviršūnės). Beveik visi klevai mėgsta atviras, saulėtas vietas, bet sausrų nemėgsta.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Klevai – medžiai arba krūmai nemažais priešiniais lapais, smulkiais, neryškiais žiedais, skeltiniais sparnavaisiais. Tarp įvairių rūšių skirtumų gali būti daugiau, nei panašumų. Jos skiriasi dydžiu, lapų forma, o kartais tik iš sparnavaisių, kurie visų klevų gana panašūs, ir teatpažinsi, koks tai augalas.

Ūkinė reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Platanalapio klevo (lot. Acer pseudoplatanus) mediena laikoma viena vertingiausių – ji naudojama smuikų ir kitų instrumentų korpusams gaminti. Lentos, medžio plokštės naudojama ir pastatų vidaus apdailai bei baldų gamybai. Medienos paviršių nesunku apdirbti, lengva poliruoti, beicuoti ir dažyti, taip pat lakuoti, ypač vertinamas atsparus nusidėvėjimui klevo parketas. Pjauta mediena tinka laiptų gamybai ir stalviršiams, iš jo gaminami žaislai, o iš cukrinio klevo sunkiamas sirupas.

Klevas liaudiškoje kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak kai kurių tautų padavimų, augalas yra veiksminga priemonė ginantis nuo raganų. Taip Vokietijoje, Žemutinėje Pomeranijoje ir Meklenburgo žemėje jo šakomis puošia namų ir tvartų duris, ypač per Jonines – birželio 24 d. Šis ritualas taip pat turėjo apsaugoti nuo žaibo.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Iš viso gentyje yra apie 150 rūšių ir daugybė porūšių. Europoje yra tik keletas savaiminių rūšių, žymiai daugiau jų yra Azijoje, Amerikoje, netgi Afrikoje. Lietuvoje auga viena savaiminė rūšis ir dar kelios įvežtinės rūšys:

  • Trakinis klevas (Acer campestre) – laja tanki, ovalinė, maksimalus aukštis 15 m. Auga gana lėtai. Lapai su 5 bukomis skiautėmis, tamsiai žali, rudenį geltoni.
  • Ginalinis klevas (Acer ginnala) – laja ovalinė, maks. aukštis – 10 m. Lapai triskiaučiai. Rudenį jie ir vaisių sparneliai parausta.
  • Uosialapis klevas (Acer negundo) – Laja ovalinė, netaisyklinga, maks. aukštis – 20 m. Auga greitai. Lapai sudėtiniai, iš 3-5 (7) lapelių, rudenį šviesiai žalsvi ar geltoni.
  • Paprastasis klevas (Acer platanoides) – savaiminė rūšis. Laja ovalinė, maks. aukštis – 25 m. Auga greitai. Lapai dideli, penkiaskiaučiai, rudenį jie gali būti nuo gelsvos iki oranžinės, purpurinės spalvos.
  • Platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus) – dar vad. jovaru. Laja ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Lapai ilgakočiai, dideli, penkiaskiaučiai, rudenį žali ar geltoni.
  • Raudonasis klevas (Acer rubrum)
  • Sidabrinis klevas (Acer saccarinum) – laja retoka, ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Auga greitai. Lapai penkiaskiaučiai, apatinė pusė melsvai balta. Rudenį pagelsta.
  • Cukrinis klevas (Acer saccharum) – laja ovalinė, maks. aukštis – 30 m. Šio medžio lapas vaizduojamas Kanados vėliavoje. Tai vienas spalvingiausių medžių rudenį.
  • Varpinis klevas (Acer spicatum) – laja ovalinė, maks. aukštis – 8 m. Lapai triskiaučiai, stipriai dantyti.
  • Totorinis klevas (Acer tataricum) – laja rutuliška, maks. aukštis – 10 m. Lapai ovališki arba kiaušiniški, stambiai dantyti. Panašus į ginalinį klevą, gamtoje dažni jų hibridai.
  • Dengtažiedis klevas (Acer tegmentosum)

Vidaus nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka