Nauru

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nauru – sala ir valstybė Ramiajame vandenyne, viena mažiausių nepriklausomų šalių pasaulyje, mažiausia pasaulio respublika.

Nuo pat pradžių apgyvendinta mikroneziečių ir polineziečių, XIX a. pab. buvo aneksuota kaip Vokietijos kolonija, o po I-ojo pasaulinio karo tapo mandatine teritorija, valdoma Australijos, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės. Antrojo pasaulinio karo metais salą okupavo Japonija, o po karo sala ir vėl buvo globojamoji teritorija, kol 1968 m. neiškovojo nepriklausomybės.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita informacija

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis – Mikronezijos istorija ir Nauru istorija

Saloje pirmieji apsigyveno polineziečiai ir melaneziečiai. Pirmieji europiečiai saloje pasirodė 1798 metais, nuo 1888 metų sala aneksuota Vokietijos. 1905 metais saloje pradėti išgauti fosfatai – pagrindinis pajamų šaltinis iki XX amžiaus galo. Nuo 1920 metų šalis valdoma Tautų Lygos, 1968 metais valstybė atgavo nepriklausomybę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Nauru politinė sistema

Nauru yra parlamentinė respublika. Valstybės galva - prezidentas. Parlamente yra 18 narių renkamų trejiems metams. 15 iš 18 dabartinio parlamento narių - nepartiniai. Nauru turi tris politines partijas: Nauru demokratų partija, Pirmiausia Nauru ir Centro partija.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Nauru apygardos

Nauru padalinta į 14 administracinių apygardų:

Aivas Anabaras Anetanas Anibaras Baitis Boė Buada

Denigomodu Eva Ijuvas Menengas Nibokas Uabo Jarenas

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Nauru geografija

Nauru yra maža, ovalo formos sala Ramiojo vandenyno pietuose, 42 km. į pietus nuo pusiaujo. Sala yra apsupta koralų rifų, neapsaugota nuo potvynių ir pilna kalnų. Rifai sudaro ribą tarp gilio vandenyno ir smėlėto paplūdimio. Rifų buvimas kliudo jūrų uosto įkūrimui, nors 16 dirbtinių kanalų padaryti tarp rifų leidžia mažiems laivams įplaukti į salą. Koralų uolos yra apsupusios centrinį plokščiakalnį, kuris saloje yra žinomas kaip Aukščiausia viršūnė. Auščiausias plokščiakalnio viršūnės taškas siekia 65 m. virš jūros lygio. Vienintelis derlingas plotas yra siauras pakrantės ruožas (150 - 300 m.), kur veši kokosų palmės. Salą supanti Buado lagūną išlaiko bananai, ananasai; daržovės, pandanų medžiai ir vietiniai kietmedžiai, tokie kaip pomidorų medžiai yra kultivuojami. Salos gyventojai yra susitelkę pakrantės ruože ir aplink Buado lagūną.

Nauru buvo vienas iš trijų daugiausiai turinčių fosfatų uolų salų Ramiajame vandenyne (kitos Banaba Kiribatyje ir Maktėja Prancūzų Polinezijoje), tačiau fosfatų reservai yra beveik išnaudoti. Fosfatų gavyba centriniame plokščiakalnyje paliko nederlingą plotą neligių klinties viršunių, kurių aukštis siekia net virš 15 m.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Nauru ekonomika

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Nauru demografija

2006 m. pabaigoje sala turėjo 9265 gyventojus. 96 procentai kalba nauriečių kalba namuose. Saloje yra daug imigrantų iš Kiribačio ir Tuvalu. Oficiali Nauru yra kalba nauriečių. Anglų kalba naudojama versle. Vidutinė gyvenimo trukmė - 58 m. tarp vyrų ir 65 m. tarp moterų. Raštingumas saloje - 97%.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Nauru kultūra

Nauruiečiai yra kilę iš Polinezijos ir Mikronezijos jūrininkų, kurie tikėjo į moterų dievybę, Eijebong ir žemės dvasią, saloje - Buitani. Dvi iš dvylikos vietinių genties grupių išnyko XX a. Angam dieną, laikoma spalio 12 d., švenčia Nauru gyventojų išsivadavimą po Antrojo Pasaulinio karo, kuris sumažino vietinių skaičių mažiau negu iki 1500 žmonių. Kolonijų ir tuo pat metu, vakarų įtakos išstumimas vietinių kultūrų yra akivaizdus. Keli senieji papročiai yra išsaugoti ir kaikurios tradicinės muzikos, meno, amatų ir žvejybos formos yra taikomos.

Čia nėra kasdienių naujienų leidinių, bet yra keli savaitraščiai ar dvisavaitraščiai įskaitant Suvestinė, Centrinės Žvaigždės Naujienos ir Nauru Kronika. Čia yra vietinė Nauru televizijos stotis (NTV), kuri tranciliuoja programas iš Naujosios Zelandijos, ir nekomercinė Nauru radio stotis, kuri traukia bangas iš Australijos radijo ir BBC.

Australiškas futbolas yra labai populiari Nauru sporto šaka. Čia yra elitinė šalies lyga su septyniom komandom. Visos rungtynės vyksta salos stadione, Linkbelto ovale. Taip pat Nauru populiarūs sportiniai žaidimai yra kriketas, golfas, būriavimas, tenisas ir papraastas futbolas. Nauru bendradarbiauja su Britanijos tautų sandrauga ir dalyvauja Vasaros Olimpinėse Žaidynėse, kur geriausiai sekasi sunkioji atletika. Marcus Stephen - žymus medalininkas, kuris buvo išrinktas į parlamentą 2003 m., 2007 m. išrinktas Nauru prezidentu.

Tradicinis darbas yra užkrėstų paukščių gaudymas, kai jie grįžta su pašarais iš jūros. Per saulėlydį, žmonės sustoja pajūryję, pasirengę gaudyti parskrendančius paukščius su kilpavirvėmis. Nauriečių kilpavirvė yra pagaminta iš lankščios virvės su svarmeniu gale. Kai paukštis priartėja kilpavirve smūgiuojama virš jo ir paukštis nukrinta ant žemės. Taip paukščiai sugaunami ir naudojame virimui ir valgymui.

[taisyti] Kita informacija

• Nauru ryšiai
• Nauru transportas
• Nauru karinės pajėgos
• Nauru tarptautiniai santykiai
• Nauru šventės

Vikiteka