1976 m. vasaros olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XXI Olimpinės žaidynės
Sostinė Monrealis, Kanada
Valstybių skaičius 92
Sportininkų skaičius 6 028
Rungčių kiekis 198 (21 sporto šaka)
Atidarymo ceremonija 1976 m. liepos 17 d.
Uždarymo ceremonija 1976 m. rugpjūčio 1 d.
Atidarytomis paskelbė karalienė Elžbieta II
Sportininkų priesaika Pierre St.-Jean
Teisėjų priesaika Maurice Fauget
Olimpinę ugnį uždegė Stéphane Préfontaine
Sandra Henderson

1976 m. vasaros olimpinės žaidynės (taip pat vadinamos XXI Olimpinėmis žaidynėmis) vyko 1976 m. liepos 17 – rugpjūčio 1 dienomis Kanadoje, Monrealio mieste. Tai buvo vienintelis kartas, kai vasaros olimpinės žaidynės buvo surengtos Kanadoje.

Miestų pasirinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monrealio kandidatūra laimėjo teisę rengti vasaros olimpiadą nugalėjusi Maskvą ir Los Andželą.

Rinkimų rezultatai
Miestas Olimpinis komitetas 1 etapas 2 etapas
Monrealis Kanada 25 41
Maskva Tarybų Sąjunga 28 28
Los Andželas JAV 17 -

Sporto šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medalių lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Šalis Auksas Sidabras Bronza Suma
1 Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga 49 41 35 125
2 Rytų Vokietija Rytų Vokietija 40 25 25 90
3 JAV JAV 34 35 25 94
4 Vakarų Vokietija Vakarų Vokietija 10 12 17 39
5 Japonija Japonija 9 6 10 25
6 Lenkija Lenkija 7 6 13 26
7 Bulgarija Bulgarija 6 9 7 22
8 Kuba 6 4 3 13
9 Rumunija Rumunija 4 9 14 27
10 Vengrija Vengrija 4 5 13 22
27 Kanada Kanada 0 5 6 11

Dalyvavusios šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynių boikotavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

28 šalys boikotavo 1976 m. vasaros olimpines žaidynes.[1]. Boikoto priežastis buvo TOK atsisakymas neleisti Naujai Zelandijai dalyvauti olimpiadoje. Ažiotažas kilo dėl šalies regbio komandos gastrolių tais pačiais metais Pietų Afrikos Respublikoje.[2] PAR buvo uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse nuo 1964 m. dėl vykdomos apartheido politikos. Žaidynes boikotavo šios Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys:

Zairas žaidynėse nedalyvavo dėl finansinių sunkumų.

Abejos Kinijos Respublika ir Kinijos Liaudies Respublika boikotavo žaidynes dėl vienos kitos teisėtumo dalyvauti olimpiadoje. 1976 m. lapkritį TOK pripažino Kinijos Liaudies Respubliką kaip vienintelę teisėta atstovę. 1979 m. tarptautinis olimpinis komitetas atkūrė Kinijos Respublikos olimpinį komitetą, kurį pervadino Kinų Taipėjumi. Pastaroji dėl to boikotavo 1980 m. vasaros olimpines žaidynes.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mindaugas Barysas. Penki žiedai virš Monrealio. – Vilnius: Mintis, 1978. – 154 p.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Africa and the XXIst Olympiad“ (PDF). Olympic Review. IOC. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2008-04-08. Nuoroda tikrinta 2010-12-24.
  2. „The Montreal Olympics boycott | NZHistory.net.nz, New Zealand history online“. Nzhistory.net.nz.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]