Bafino Žemė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bafino Žemė iš kosmoso

Bafino Žemė (pranc. Terre de Baffin, angl. Baffin land; inu. ᕿᑭᖅᑖᓗᒃ  = Qikiqtaaluk) – didžiausia sala Kanadoje, Kanados Arktiniame salyne. Plotas 507 450 km². Salos ilgis 1 600 km, plotis 200–700 km. Tai penkta pagal dydį pasaulyje. Iš pietų skalauja Hadsono sąsiauris, iš rytų – Deiviso sąsiauris ir Bafino jūra, iš vakarų – Fokso baseinas, Butijos įlanka ir Lankasterio sąsiauris.

Šiaurinė dalis, vadinamoji Kokbarno žemė padengta ledyno. Sala krantai aukšti, statūs, dėl to sunkiai prieinami. Rytiniai krantai aukštesni, labai išraižyti, apledėję, vakariniai – žemi mažiau vingiuoti. Per salą driekiasi 3 kalnynai, kurių aukščiausios viršūnės siekia virš 2000 m (didžiausias aukštis 2591 m; Penny kalnai). Kalnų viršūnes dengia ledynai (Barneso, Penny ledyniniai kupolai ir kt.). Vakaruose ir pietvakariuose plyti pelkėtos žemumos. Pietinėje Bafino žemės dalyje yra du dideli ežerai – Netilingo ir Amadjuako. Klimatas poliarinis, drėgnas. Vyrauja tundra.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Salą 1576 m. atrado anglų jūrininkas Martinas Frobišeris; pavadinta (XVII a.) ją tyrusio jūrininko W. Baffino vardu. Politiniu atžvilgiu sala nuo 1879 m. yra Kanados dalis.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 11 000 gyv. (2007), daugiausia inuitų. Verčiamsi medžiokle, žvejyba. Pagrindinė gyvenvietė – Ikaluitas.

Gamtiniai ištekliai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra geležies, cinko, švino rūdų, sidabro, akmens anglių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka