Strėva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Trakų rajone žr. Strėva (Trakai).
Strėva
Strėvos upė Semeliškių miestelyje
Strėvos upė Semeliškių miestelyje
Ilgis 73,6 km
Baseino plotas 758,9 km²
Vidutinis debitas 5,75 m³/s
Ištakos Mackantiškių apylinkės, Trakų rajonas
Žiotys Kauno marios
Šalys Lietuva
Strėva ties Ilgio ežeru

Strėva – upė Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Kaišiadorių rajone; dešinysis Nemuno intakas. Prasideda Mackantiškių kaime, 5 km į rytus nuo Aukštadvario. Pačiame aukštupyje teka į rytus, prateka ežerų virtinę: Šamuką, Drabužį, Spindžiuką, Spindžių, toliau pasuka į šiaurę ir prateka dar kelis ežerus: Stanką, Gilūšį, Ėglį, Strėvį, Strėvaitį, kiek toliau – Nestrėvantį. Toliau Strėva prateka Elektrėnų marias ir aplinkinius tvenkinius ir teka vakarų kryptimi. Kanalu Strėvos vaga nukreipta palei Ilgio ežerą. Įteka į Kauno marias ties Lašiniais. Ties ta pačia vieta į marias įteka ir vandens vaga iš Kruonio HAE.

Intakai:

Būdingas slėnio plotis 200–400 m, labiausiai išplatėja ties Žiežmariais – 1,5 km. Krantų aukštis: aukštupyje – 0,4-2,0 m, iki Būblių – 2-4 m, žemupyje vietomis iki 40 m. Vagos plotis iki Elektrėnų tvenkinio – 1,5-12 m, žemiau jo – 15-20 m. Žemupyje pasitaiko sėklių.

Debitas, m³/s ties Semeliškėmis ties Būbliais ties žiotimis
Vidutinis 1,58 3,79 5,75
Didžiausias 6,55 28,3
Minimalus 0,15 0,3

Vidutinis upės vagos nuolydis – 137 cm/km. Vidutinis srovės greitis – 0,1-0,3 m/s, žemupyje – 0,7-1,0 m/s[1].

Strėva patvenkta keliose vietose:

Ties Semeliškėmis veikia vandens matavimo stotis[2]. Didesnės gyvenvietės prie Strėvos: Strėvininkai, Strėva, Bagdononys (Trakų raj.), Semeliškės, Pastrėvys, Elektrėnai, Naujosios Kietaviškės (Elektrėnų sav.), Kudonys, Liutonys, Bačkonys, Mūro Strėvininkai, Žiežmariai, Mediniai Strėvininkai, Bijautonys (Kaišiadorių raj.). Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, žemupys – į Kauno marių regioninį parką.

1348 m. prie upės įvyko Strėvos mūšis. Prie Strėvos stūkso keletas piliakalnių: Lašinių, Bijautonių, Mūro Strėvininkų, Bagdononių, Strėvos. Netoli Spindžiaus ir Drabužaičio ežerų susiformavusi Strėvos karstinė įgriuva [3], pasiekiama pažintiniu pėsčiųjų taku. Upė teka ir draustinių teritorijomis: Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinio ir Strėvos ištakų hidrografinio draustinio, priklausančių Aukštadvario regioniniam parkui ir Strėvos kraštovaizdžio draustinio, priklausančio Kauno marių regioniniam parkui.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upės pavadinimas kildinamas iš žodžio strėvus („sraunus“), plg. skr. स्रवति = IAST: sravati – „teka, plūsta“.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]