Strėvos mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
Strėvos mūšis
Strėvos mūšio atminimo vieta.JPG
Mūšio atminimo vieta prie Maisiejūnų piliakalnio (Kaišiadorių raj.), įamžinta 2008 m. (skulpt. Alfonsas Vaura) [1]
Data: 1348 m. vasario 2 d.
Vieta: prie Strėvos upės
Rezultatas: Vokiečių ordino pergalė
Kariaujančios pusės
LDK Den tyske ordens skjold.svg Vokiečių ordinas
Vadovai
Algirdas ir Kęstutis Vinrichas Kniprodė (Winrich von Kniprode)
Karinė jėga
nežinoma nežinoma
Nuostoliai
kunigaikščiai Mantvydas ir Narimantas nežinoma

Strėvos mūšis įvyko 1348 m. vasario 2 d. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių prie Strėvos upės (spėjama netoli Žiežmarių).

1347 m. lietuviai puolė ordino kraštą net du kartus. Atsilygindamas už tuos užpuolimus, ordinas 1348 m. suruošė didelį žygį į Lietuvą. Veliuonos apylinkėse ordino kariuomenė, vadovaujama V. Kniprodės (Winrich von Kniprode), aštuonias dienas naikinusi kraštą, persiskyrė į dvi dalis. Dalis grįžo atgal, o kita dalis pasiekė Žiežmarius. Grįžtančiai ordino kariuomenei kelią pastojo Algirdas su Kęstučiu.

Mūšis įvyko prie Strėvos upės. Jis baigėsi lietuvių pralaimėjimu, tačiau aiškiai perdėtais vokiečių ordino kronikų duomenimis, kurios teigė, kad lietuvių pusėje esą žuvo net dešimt tūkstančių žmonių, o dar keli tūkstančiai prigėrė Strėvoje, kai pati upė yra nesunkiai perbrendama. Jei tai būtų buvusi tokia didelė pergalė, kaip kad skelbė ordinas, tai jie būtų galėję sumuštus lietuvius persekioti ir net būtų bandę kai kurias pilis užimti. Ordinas būtų nedavęs atsigauti lietuviams, o suruošęs naują žygį ir užėmęs kraštą.

Iš tikrųjų ordino laimėjimas buvo tik toks, kad kryžiuočiai sugebėjo pasprukti; jokių didesnių padarinių jis neturėjo. O paskelbti pasauliui apie didžiausią laimėjimą ordinui buvo naudinga: tai imponavo Europos riteriams ir vis daugiau jų viliojo į talką ordinui. [2]

Strėvos mūšyje žuvo Mantvydas ir Narimantas Gediminaitis. Kryžiuočiai šiam retam laimėjimui pažymėti pastatė du pranciškonų vienuolynus (Karaliaučiuje ir Vėluvoje).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Strėvos mūšio įamžinimas
  2. A. Šapoka. Lietuvos istorija

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]