Karolis Račkauskas-Vairas
| Karolis Račkauskas-Vairas | |
|---|---|
| Vaizdas:KarolisVairas.jpeg | |
| Karolis Vairas-Račkauskas 1921m.,JAV | |
| Gimė | 1882 m. lapkričio 4 d. Šiaudinė |
| Mirė | 1970 m. balandžio 3 d. (87 metai) Kaunas |
| Tautybė | Lietuvis |
| Tėvas | Juozapas Račkauskas |
| Sutuoktinis (-ė) | Nina Zikarienė |
| Veikla | Rašytojas, vertėjas, diplomatas |
Karolis Račkauskas-Vairas (tikroji pavardė Račkauskas, tačiau pasirašydavo slapyvardžiu, dažniausiai Vairas, 1882 m. lapkričio 4 d. Šiaudinėje – 1970 m. balandžio 3 d. Kaune) – rašytojas, vertėjas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Nuo 1905 m. bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė vargonininko Juozapo Račkausko šeimoje. Brolis Merkelis Račkauskas. Augo Janapolėje. Mokėsi Šiaulių ir Tartu gimnazijose. 1900 m. buvo įstojęs į Kauno kunigų seminariją, iš kurios 1905 m. išstojo ir išvyko į Peterburgą. Čia dirbo „Lietuvių laikraščio“ redakcijoje tuo pačiu metu būdamas ir „Vilniaus žinių“ korespondentu, informuojančiu apie Valstybės dūmos darbą.
1907 m. išvyko į JAV, kur įsitraukė į lietuvių veiklą. Suartėjęs su Jonu Šliūpu ir Vladislovu Dembskiu 1910–1911 m. redagavo mokslo ir literatūros žurnalą „Laisvoji mintis“, o 1911–1918 m. Susivienijimo lietuvių Amerikoje savaitraščio „Tėvynė“ redaktorius.[1]
1923 m. grįžęs į Lietuvą tarnavo Užsienio reikalų ministerijoje. Nuo 1923 iki 1928 m. ėjo diplomatines pareigas Lietuvos atstovybėje Anglijoje. 1929 m. tapęs pirmuoju Lietuvos diplomatu Afrikoje, gyveno Keiptaune, kur ėjo Lietuvos konsulo pareigas Pietų Afrikos Respublikoje (1929–1932 m.).
Grįžęs į Lietuvą atsidėjo žurnalisto ir vertėjo darbui. 1940–1947 m. buvo Respublikinės bibliotekos (Kaune) direktoriaus pavaduotojas, mokslinis sekretorius, nuo 1949 iki 1969 m. – Petro Cvirkos memorialinio muziejaus direktorius.
Mirus Salomėjai Nėriai kartu su Antanu Venclova pirmieji pradėjo rūpintis poetės palikimu. 1946 m. Kaune surengė pirmąją parodą – „Salomėja Nėris gyvenime ir kūryboje“, o 1955 m. sudarė fotoalbumą „Salomėja Nėris: 1904–1945”.[2]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Darbininkai ir jų ateitis. – Philadelphia: Kova, 1908.
- Rosijos caras: (monologas) ir politiško turinio eilės. – Philadelphia: Kova, 1908.
- Eilėmis ir proza. – Chicago: Lietuva, 1909.
- Politiškoji ekonomija: kas ji yra ir ko ji mokina. – Philadelphia, 1909.
- Magdales Marija: mintis paimta iš P. Heizė dramos „Marija iš Magdales“. – Chicago, 1910.
- Pražuvo: (vaizdelis iš gyvenimo). – Scranton: Nauda, 1911.
- Girnikas-Pašakarnis; Begėdis; Jonas. – Scranton, 1911.
- Keli žodžiai apie Susivienijimą lietuvių Amerikoje. – New York: Susivienijimas lietuvių Amerikoje, 1912.
- Didžiausioji karė Europoje. – New York: „Lietuvos žinių“ gen. agentūra Amerikoje, 1914.
- Amerika, arba Rinkinys įvairių faktų, žinotinų Amerikoje gyvenantiems ir čion atkeliaujantiems lietuviams. – Chicago: Jaunoji Lietuva, 1915.
- Susivienijimo lietuvių Amerikoje kalendorius. – New York: Susivienijimas Lietuvių Amerikoje, 1916–1917.
- Ruožai iš Susivienijimo lietuvių Amerikoje istorijos. – New York, 1917.
- Aušrininkas Jonas Šliūpas: medžiaga jo biografijai ir Lietuvos kultūros istorijai (redagavo J. V. Girdvainis; atsiminimus parašė: J. Šliūpas, J. O. Širvydas ir K. Vairas-Račkauskas). – Kaunas, 1934.
- Ezopo pasakos: pagal J. Jacobs’o ir V. S. Jones’o redakcijas. – Kaunas: Sakalas, 1936.
- Karalius ir moteris. – Kaunas: Baltija, 1937.
- Petras Cvirka gyvenime ir kūryboje. – Vilnius, 1953.
- Salomėja Nėris: 1904–1945. – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955.
- Rinktinė. – V.: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957 m.
- Petro Cvirkos memorialinis muziejus: eksponatų katalogas ir ekskursijų vadovas. – V.: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960.
- Kunigas maištininkas: biografinė apybraiža. – V.: Vaga, 1967.[3]
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Wallace, Lew (Volesas, Luisas). Dievo žvaigždė: Vilnius: J. Zavadzkio lėšomis ir jo sp., 1907 m.
- Драгоманов, Михайло Петрович (Dragomanovas, Michailas). Apie dievų pavydumą, Brooklyn: Vienybė lietuvninkų, 1912 m.
- Толстой, Лев Николаевич (Tolstojus, Levas). Nuo degtinės: 2-jų veikmių komedija, New York: Tėvynė, 1912 m.
- Драгоманов, Михайло Петрович (Dragomanovas, Michailas). Rojus ir pažanga, Scranton: Laisvoji mintis, 1912 m.
- Mazzini, Giuseppe. Žmogaus pareigos, Boston: Ateitis, 1914 m.
- Aisopos (Ezopas). Pasakos, New York, 1914 m.
- Горький, Максим (Gorkis, Maksimas). Ant dugno: paveikslai keturiose veikmėse, Boston: LSSA 60-toji kuopa, 1916 m.
- Fisher, Irving. Penkiolika taisyklių sveikatos užlaikymui, New York: Susivienijimas lietuvių Amerikoje, 1917 m.
- Prapuolenis, Kazimieras. Lenkų apaštalai Lietuvoje, Kaunas, New York: Amerikos lietuvių spaudos d-ja, 1918 m.
- Irwin, Will. Kitas karas: atsišaukimas į žmonių protą, New York: Tėvynės mylėtojų d-ja, 1921 m.
- Voltaire (Volteras). Kandidas, Cleveland: Dirva, 1922 m.
- Longfellow, Henry Wadsworth (Longfelas, Henris Vodsvertas). Hiavatos giesmė, Kaunas, 1929 m.
- Wells, Herbert George (Velsas, Herbertas Džordžas). Pasaulio istorija, arba Aiški gyvybės ir žmonijos istorijos apybraiža, Šiauliai: Varpas, 1925–1935 m.
- Byron, George Gordon (Baironas, Džordžas). Manfredas ir Sardanapalas, Kaunas: Švietimo ministerijos knygų leidimo komisija, 1936 m.
- Roth, Cecil. Judas Iskarijotas, Kaunas, 1937 m
- Viereck, George Sylveter. Mano pirmieji 2000 metų: amžinojo žydo autobiografija, Kaunas: Iliustruotas pasaulis, 1938 m.
- Claxton, William J. Pusvalandžiai su didžiaisiais išradėjais, Kaunas: Spaudos fondas, 1939 m.
- Steinbeck, John (Steinbekas, Džonas). Rūstybės kekės, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947 m.
- Горький, Максим (Gorkis, Maksimas). Dugne, Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1948 m.
- Cooper, James Fenimore (Kūperis, Džeimsas Fenimoras). Paskutinis mohikanas, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1953 m.
- Wells, Herbert George (Velsas, Herbertas Džordžas). Nematomas žmogus, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955 m.
- Cronin, Archibald Joseph (Kroninas, Arčibaldas Džozefas). Citadelė, Vilnius, 1957 m.
- Dreiser, Theodore (Dreizeris, Teodoras). Finansininkas, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958 m.
- Dreiser, Theodore (Dreizeris, Teodoras). Genijus, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963 m.
- Dreiser, Theodore (Dreizeris, Teodoras). Amerikoniškoji tragedija, Vilnius: Vaga, 1964 m.
- Cooper, James Fenimore (Kūperis, Džeimsas Fenimoras). Pėdsekys, Kaunas: Šviesa, 1985 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytas Urbonas. Lietuvos žurnalistikos istorija, 2004.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – V.: Pradai, 1997. – 542 psl.
- ↑ Venclovų namai-muziejus. Pagal to meto spaudą paruošė muziejininkė Neringa Mockutė.