Joe Slovo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Joe Slovo
Gimė: 1926 m. gegužės 23 d.
LietuvaObeliai, Lietuva
Mirė: 1995 m. sausio 6 d.
Pietų Afrika
Sutuoktinis(-ė): Ruth First (1949-1982 m.)
Vaikai:

Shawn Slovo, Gillian Slovo, Robyn Slovo

Veikla: politikas
Pareigos: Pietų Afrikos Respublikos Kompartijos vadovas, Afrikos nacionalinis kongreso narys.
Išsilavinimas: Wits University

Joe Slovo (1926 m. gegužės 23 d. Obeliai, Lietuva1995 m. sausio 6 d. Pietų Afrikos Respublika) buvo Lietuvos žydų kilmės politikas Pietų Afrikos Respublikos Kompartijos vadovas, Afrikos nacionalinis kongreso narys.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Joselis Mašelis Slovo gimė Obeliuose, Lietuvoje žydų šeimoje.[1] Kai Joe sukako aštuoni šeima emigravo į Pietų Afriką. Tėvas Johanesburge dirbo sunkvežimių vairuotuoju. 1941 m. būdamas penkiolikos Joe metė mokyklą ir dirbo pasiuntinuku. Vėliau jis dirbo vienos parduotuvės valdytoju ir kartu su National Union of Distributive Workers organizavo streikus.

Slovo 1942 m. prisijungė prie SACP. Susižavėjęs Raudonosios Armijos laimėjimais prieš Nacius per Antrąjį pasaulinį karą, jis prisijungė prie daugiarasės Springbok Legion organizacijos.[2][3]

Nuo 1946 m. iki 1950 m. Joe studijavo Wits universitete. Jis mokėsi kartu su Nelson Mandela ir Harry Schwarz. Kartu su žmona Slovo buvo apkaltinti komunistais ir jiems buvo uždrausta rodytis viešuose renginiuose Pietų Afrikoje. Po to jis tapo aktyviu Namibijos demokratų kongreso nariu ir buvo jų 1955 m. delegatas į "Congress of the People". Tai sušauktas visų demokratinių jėgų liaudies kongresas, priėmęs Laisvių chartiją. Nuo 1956 m. iki 1958 m. jis kalėjo už tariama išdavystę savo šaliai. 1960 m. buvo uždrausta Afrikos Nacionalinis Kongresas (ANK), 1962 m. Demokratų kongreso veikla, jų lyderiai, ir vienas iš jų Joe, suimti.

1955 m. birželio 26 d. buvo sušauktas visų demokratinių jėgų liaudies kongresas, priėmęs Laisvių chartiją. Tačiau 1956 m. baltųjų policija suėmė 156 ANK lyderius. 1960 m. buvo uždrausta ANK, 1962 m. Demokratų kongreso veikla, jų lyderiai suimti. 1962 m. rugpjūčio 5 d. buvo suimtas ir vienas iš jaunųjų lyderių Nelsonas Mandela. Už sabotažo organizavimą prieš kariuomenę, vyriausybę ir civilius žmones N. Mandela 19611963 m. buvo kelis kartus suimtas ir uždarytas kalėjime. 1964 m. 27 metams įkalintas Robben salos kalėjime. Jis buvo išleistas tik 1990 m.

1961 m. Slovo ir Abongz Mbede tapo karinio dalinio Umkhonto we Sizwe vadais. Nuo 1963 m. jis gyveno tremtyje. Gyveno Jungtinėje Karalystėje, Angloje, Mozambike ir Zambijoje. 1984 m. jis išrinktas SACP generaliniu sekretoriumi.

1990 m. jis grįžo į Pietų Afriką, ir atsistatydino iš SACP generalinio sekretoriaus pareigų 1991 m.

1994 m. jis tapo vienu iš Nelson Mandela vyriausybės ministrų. Jis buvo vienas iš pagrindinių tarpininkų per baltųjų ir juodaodžių partijų derybas dėl valdžios perdavimo Nelsono Mandelos šalininkams.[4]

1995 m. Joe Slovo mirė. Mirties priežastis – vėžys.

Asmeninis gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

1949 m. Slovo vedė Ruth First, Latvijos žydų kilmės aktyvistę. Jie susilaukė trijų dukterų: Shawn, Gillian and Robyn.

1982 m. Craig Williamson užsakė Joe žmonos Ruth First nužudymą. Rugpjūčio 17 d. Ruth buvo nužudyta atplėšus paštinę bombą.[5][6]

Joe vyriausia dukra Shawn yra scenaristė. Gillian Slovo tapo rašytoja. Jauniausioji dukra yra garsi filmų prodiusere.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Jo parašyta esė No Middle Road kuri peikė Apartheido politiką, tapo vienu iš Pietų Afrikos išlaisvinimo simbolių. 1989 m. jis parašė "Has Socialism Failed?", kuriame jis papasakojo apie socializmo trūkumus ir peikė Stalino politiką, tačiau vistiek nepakeitė savo socialistinių pažiūrų.

Anti-Sionizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Būdamas uolus marksistas ir internacionalistas Slovo buvo aktyvus anti-sionizmo šalininkas. Jis peikė Izraelio politiką ir ryšius su apartheido Pietų Afrikos vyriausybe.[7]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Baltas „litvakas“ - raudonų juodųjų vadas
  2. Slovo, Joe, and Nelson Mandela (Contributor). Slovo: The Unfinished Autobiography of ANC Leader Joe Slovo. Ocean Press, 1997. ISBN 1-875284-95-8, ISBN 978-1-875284-95-5. P. 45.
  3. Loveland, Ian. By Due Process of Law: Racial Discrimination and the Right to Vote in South Africa, 1855-1960. Hart Publishing, 1999. ISBN 1-84113-049-4, ISBN 978-1-84113-049-1. P. 252.
  4. ŽMONĖS IŠ LIETUVOS – PASAULIUI
  5. "Ruth First: Williamson given amnesty", Independent Online (South Africa), 1 Jun 2000. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
  6. "Ruth First: Williamson given amnesty", Independent Online (South Africa), 1 Jun 2000. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
  7. Slovo, Joe, and Nelson Mandela (Contributor). Slovo: The Unfinished Autobiography of ANC Leader Joe Slovo. Ocean Press, 1997. ISBN 1-875284-95-8, ISBN 978-1-875284-95-5. Pp. 47-48.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]