Joe Slovo
| Joe Slovo | |
|---|---|
| Gimė | 1926 m. gegužės 23 d. Obeliai, Lietuva
|
| Mirė | 1995 m. sausio 6 d. (68 metai) Pietų Afrikos Respublika |
| Sutuoktinis (-ė) | Ruth First (1949–1982 m.) |
| Vaikai | Shawn Slovo, Gillian Slovo, Robyn Slovo |
| Veikla | politikas |
| Pareigos | Pietų Afrikos Respublikos komunistų partijos vadovas, Afrikos nacionalinio kongreso narys |
| Išsilavinimas | Wits University |
 Vikiteka |
Joe Slovo |
Joe Slovo (1926 m. gegužės 23 d. Obeliai, Lietuva – 1995 m. sausio 6 d. Pietų Afrikos Respublika) buvo Lietuvos žydų kilmės politikas, Pietų Afrikos Respublikos komunistų partijos vadovas, Afrikos nacionalinio kongreso narys.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Joselis Mašelis Slovo gimė Obeliuose, Lietuvoje, žydų šeimoje.[1] Kai Joe sukako aštuoneri, šeima emigravo į Pietų Afriką. Tėvas Johanesburge dirbo sunkvežimių vairuotuoju. 1941 m. būdamas penkiolikos Joe metė mokyklą ir dirbo pasiuntinuku. Vėliau jis dirbo vienos parduotuvės valdytoju ir kartu su National Union of Distributive Workers organizavo streikus.
Slovo 1942 m. prisijungė prie SACP. Susižavėjęs Raudonosios Armijos laimėjimais prieš nacius per Antrąjį pasaulinį karą, jis prisijungė prie daugiarasės organizacijos „Springbok Legion“.[2][3]
Nuo 1946 iki 1950 m. Joe studijavo Wits universitete. Jis mokėsi kartu su Nelson Mandela ir Harry Schwarz. Slovo, kartu su žmona, buvo apkaltinti komunistinėmis pažiūromis ir jiems buvo uždrausta rodytis viešuose renginiuose Pietų Afrikoje. Po to jis tapo aktyviu Namibijos demokratų kongreso nariu ir buvo jų 1955 m. delegatas į „Congress of the People“. Tai sušauktas visų demokratinių jėgų liaudies kongresas, priėmęs Laisvių chartiją. Nuo 1956 iki 1958 m. jis kalėjo už tariamą savo šalies išdavystę. 1956 m. baltųjų policija suėmė ir kitus 156 ANK lyderius. 1960 m. buvo uždrausta Afrikos Nacionalinio Kongreso (ANK) ir 1962 m. Demokratų kongreso veikla, jų lyderiai, iš kurių vienas buvo Joe, buvo suimti. 1962 m. rugpjūčio 5 d. buvo suimtas ir vienas iš jaunųjų lyderių Nelsonas Mandela. Už sabotažo organizavimą prieš kariuomenę, vyriausybę ir civilius žmones N. Mandela 1961–1963 m. buvo kelis kartus suimtas ir uždarytas kalėjiman. 1964 m. 27 metams įkalintas Robben salos kalėjime. Jis buvo išleistas tik 1990 m.
1961 m. Slovo ir Abongz Mbede tapo karinio dalinio Umkhonto we Sizwe vadais. Nuo 1963 m. jis gyveno tremtyje. Gyveno Jungtinėje Karalystėje, Angoloje, Mozambike ir Zambijoje. 1984 m. jis išrinktas SACP generaliniu sekretoriumi.
1990 m. jis grįžo į Pietų Afriką ir atsistatydino iš SACP generalinio sekretoriaus pareigų 1991 m.
1994 m. jis tapo vienu iš Nelson Mandela vyriausybės ministrų. Jis buvo vienas iš pagrindinių tarpininkų per baltųjų ir juodaodžių partijų derybas dėl valdžios perdavimo Nelsono Mandelos šalininkams.[4]
1995 m. Joe Slovo mirė. Mirties priežastis – vėžys.
Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1949 m. Slovo vedė Ruth First, Latvijos žydų kilmės aktyvistę. Jie susilaukė trijų dukterų: Shawn, Gillian ir Robyn.
1982 m. Craig Williamson užsakė Joe žmonos Ruth First nužudymą. Rugpjūčio 17 d. Ruth buvo nužudyta atplėšus paštinę bombą.[5][6]
Joe vyriausia dukra Shawn yra scenaristė. Gillian Slovo tapo rašytoja. Jauniausioji dukra yra garsi filmų prodiuserė.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jo parašyta esė „No Middle Road“, kuri peikė Apartheido politiką, tapo vienu iš Pietų Afrikos išlaisvinimo simbolių. 1989 m. jis parašė knygą „Has Socialism Failed?“, kurioje jis papasakojo apie socializmo trūkumus ir peikė Stalino politiką, tačiau vis tiek nepakeitė savo socialistinių pažiūrų.
Antisionizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Būdamas uolus marksistas ir internacionalistas, Slovo buvo aktyvus antisionizmo šalininkas. Jis peikė Izraelio politiką ir ryšius su apartheidine Pietų Afrikos vyriausybe.[7]
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Baltas „litvakas“ – raudonų juodųjų vadas
- ↑ Slovo, Joe, and Nelson Mandela (Contributor). Slovo: The Unfinished Autobiography of ANC Leader Joe Slovo. Ocean Press, 1997. ISBN 1-875284-95-8, ISBN 978-1-875284-95-5. P. 45.
- ↑ Loveland, Ian. By Due Process of Law: Racial Discrimination and the Right to Vote in South Africa, 1855–1960. Hart Publishing, 1999. ISBN 1-84113-049-4, ISBN 978-1-84113-049-1. P. 252.
- ↑ ŽMONĖS IŠ LIETUVOS – PASAULIUI Archyvuota kopija 2021-06-17 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Ruth First: Williamson given amnesty“. Independent Online (South Africa). 1 Jun 2000. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ „Ruth First: Williamson given amnesty“. Independent Online (South Africa). 1 Jun 2000. Nuoroda tikrinta 2009-04-08.
- ↑ Slovo, Joe, and Nelson Mandela (Contributor). Slovo: The Unfinished Autobiography of ANC Leader Joe Slovo. Ocean Press, 1997. ISBN 1-875284-95-8, ISBN 978-1-875284-95-5. Pp. 47-48.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Joe Slovo Archyvuota kopija 2006-12-09 iš Wayback Machine projekto. biografija
- “Has Socialism Failed? „ – Joe Slovo kūrinys
- “Old Marxist Returns, With Hope for South Africa“ – straipsnis apie Joe