Veliuonos valsčius
55°05′š. pl. 23°16′r. ilg. / 55.08°š. pl. 23.27°r. ilg.
| Veliuonos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Veliuona |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
| |
| Žemaitijos seniūnija | (XV–XVI a.) |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
 Lietuva
| |
| Kauno apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1947) Jurbarko apskritis (1947–1950) |
Veliuonos valsčius (rus. Велiонская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio vakarų Lietuvos teritorijoje, dešiniajame Nemuno krante. Centras – Veliuona.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius (pavietas) minimas nuo XV a. pradžios, priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1667 m. paviete buvo 585 bajorų dūmai. 1791 m. dalis pavieto priskirta Šiaulių reparticijai. Carmečiu atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.[2] Veliuonos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Vilkijos rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3129 | 166 kiemai [3] | 3 seniūnijos | 25 | |
| 1923 m. [4] | 143 | 5520 | 1068 | ||
| 1932 m. | 132 | 5500 | 8 seniūnijos [5] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
135 | 8 apylinkės [6] | |||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[8] | Apylinkė, 1949 m.[9] |
|---|---|---|
| Aukštrakis | Aukštrakio seniūnija | Aukštrakio apylinkė |
| Graužėnai | Graužėnų seniūnija | Graužėnų apylinkė |
| Kelmickai | Kelmickų seniūnija | Kelmickų apylinkė |
| Papiškiai | Papiškės seniūnija | Papiškių apylinkė |
| Pasnietalys | Pasnetailio seniūnija | Pasnietalio apylinkė |
| Pelučiai | Pelučių seniūnija | Pelučių apylinkė |
| Veliuona | Veliuonos seniūnija | Veliuonos apylinkė |
| Žibintai | Žibintų seniūnija | Žibintų apylinkė |
| Iš viso: | 8 seniūnijos | 8 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1913 | Kalviai | Kazys Veverskis, Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas | 1944 |
| 1915 | Pasnietalys | Pranas Garšva, kunigas | 1993 |
| 1919 | Kalviai | Jonas Mačiulis, rašytojas | 1992 |
| 1937 | Gystėnai | Jonas Kučinskas, agronomas | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 28
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 574 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 581–582 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 30