Krakės

Apie kaimą Skuodo rajone žr. Krakės (Skuodas).

Krakės
Krakių centras
Krakės
Koordinatės	55°24′29″N 23°43′30″E
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kėdainių rajono savivaldybė
Seniūnija	Krakių seniūnija
Gyventojų skaičius	991 (2001 m.)
Altitudė	90–100 m
Vikiteka:	KrakėsVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Krãkės Kilmininkas: Krãkių Naudininkas: Krãkėms Galininkas: Krakès Įnagininkas: Krãkėmis Vietininkas: Krãkėse
rus. Кроки

Krakės – miestelis Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į vakarus nuo kelio  144  Jonava–Kėdainiai–Šeduva , 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, veikia M. Katkaus gimnazija, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas.

Svarbiausia įmonė – Krakių ŽŪB. Yra lentpjūvė, ambulatorija, pašto skyrius (LT-58032), kultūros namai, biblioteka, kelios parduotuvės. Bažnyčioje yra 3 dailės paminklai.

Geografija

Krakės įsikūrę Krakių kalvagūbryje, altitudė 90–100 m virš jūros lygio. Per miestelį teka Smilgaitis, netoliese į rytus yra Smilgos aukštupys. Netoli miestelio yra ir Krakių kaimas. Keliai į Betygalą, Akademiją, Gudžiūnus ir Josvainius.

Aplinkinės gyvenvietės
	Barkūniškis – 10 km	GUDŽIŪNAI – 12 km
	Plinkaigalis – 5 km BETYGALA – 26 km		Bokštai – 7 km AKADEMIJA – 10 km
		Meironiškiai – 3 km JOSVAINIAI – 26 km	KĖDAINIAI – 22 km

Istorija

Krakių bažnyčia

Kaime rasti 5 akmeniniai kirviai. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 1421–1842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. XV a. viduryje pastatyta bažnyčia. 1579 m. įsteigta parapinė mokykla. 1565 ir 1569 m. Krakės kentėjo nuo gaisrų. 1570–1572 m. Krakėse klebonavo Mikalojus Daukša. 1579 m. minimas Krakių miestas. 1615 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas, kuris veikė iki 1945 m., atkurtas 1997 m. 1692 m. pastatyta medinė Šv. Kotrynos bažnyčia, ji 1863 m. sudegė, 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.

1579 m. minima parapinė mokykla, kuri veikė iki XIX a. pirmos pusės. 1865 m. įsteigta valdinė pradžios, 1903 m. – valdinė mergaičių pradžios mokykla. 1905 m. įsteigta lietuviška pradžios mokykla, 1940–1945 m. progimnazija, nuo 1945 m. vidurinė, nuo 1974 m. Mikalojaus Katkaus vidurinė mokykla, nuo 2007 m. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija.

1790 m. Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė T. Kušleikos apie 800 vyrų, vėliau vadas Adomas Bitė, sukilėlių būrys, Antano Mackevičiaus sukilėlių būriai. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais.

1863 ir 1914 m. Krakės degė. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą Krakių apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus (t.p. slapta mokė vaikus), B. Kavaliauskas ir kiti. 1905 m. nušalinta carinė valsčiaus valdyba; veikė valstiečių išrinktas valsčiaus komitetas. Tarpukariu buvo žinomos kaip Krakiai . 1937 m. įsteigta biblioteka.

1941 m. rugsėjo 2 d. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime netoli Krakių sušaudyti 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 m. gruodžio 16 m. Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos apie 300 partizanų, vadas V. Pabarčius ir NKVD kariuomenės susirėmimas, vad. Pušynės mūšis.

1950–1992 m. veikė Krakių kolūkis, pasižymėjęs gana gerais ekonominiais rodikliais, turėjo plaukimo baseiną su suomiška pirtimi. Dabar tai žemės ūkio bendrovė. 1983 m. pastatytas prekybos centras (architektas K. Žalnierius, konstravo A. Končius, interjero autoriai E. ir R. Beinortai). Yra vaikų darželis, kultūros namai, ambulatorija.

2011 m. patvirtintas Krakių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. pradžia	Krakių apskrities centras
1861–1950 m.	Krakių valsčiaus centras
1950–1995 m.	Krakių apylinkės centras
nuo 1995 m.	Krakių seniūnijos centras

Architektūra

Pastatai Krakių centre

Miestelio planas spindulinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:

• Istorizmo krypties Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta 1907 m.; bažnyčioje yra žalvarinis varpas (1714 m.), ornamentuotas kryžius (1861 m.), dvi Nukryžiuotojo skulptūros, viena jų bažnyčios eksterjere, medinė Jono Nepomuko skulptūra, paveikslo „Šventoji Šeima“ metalinis aptaisas (abu XIX a.).
• Kotryniečių vienuolynas, 1645 m.
• Šv. Kotrynos vienuolyno naujasis pastatas, pastatytas 1997 m.
• Žydų senovinės kapinės (Krakių kaime).
• Paminklinis akmuo M. Daukšos įsteigtos mokyklos 400 metinėms, pastatytas 1980 m.; autorius Juozas Meškuotis.

Gyventojai

1662 m. Krakėse buvo 77 sklypai, iš jų 32 tušti. 1713 m. buvo 18, o 1778 m. – 44 dūmai.

Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2001 m.
1841 m.	1865 m.*	1897 m.sur.	1906 m.*	1923 m.sur.	1959 m.sur.
594	871	1 846	1 000	1 386	1 047
1970 m.sur.	1978 m.	1979 m.sur.	1985 m.	1989 m.sur.	2001 m.sur.
901	904	1 028	925	954	991
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Krakių centras

1570–1572 m. Krakėse klebonavo vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša. Čia jis įsteigė parapinę mokyklą.

Šaltinai

• Krakės. Mūsų Lietuva, T. 2. - Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. - 417 psl.

Nuorodos

• Miestelio svetainė
• Apie Krakes
• Kotryniečių vienuolynas
• Trumpai apie Krakes

Svarbiausios gyvenvietės Kėdainių rajone

Akademija | Dotnuva | Gudžiūnai | Josvainiai | Kėdainiai | Krakės | Pagiriai | Pavermenys | Pelėdnagiai | Pernarava | Surviliškis | Šėta | Truskava | Vilainiai