Betygala
| Betygala | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Koordinatės | Koordinatės: | |||||||||||||||
| Apskritis | ||||||||||||||||
| Savivaldybė | Raseinių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Betygalos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų skaičius | 559 (2001 m.) | |||||||||||||||
| BetygalaVikiteka | ||||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Betygala – miestelis Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, 16 km į rytus nuo Raseinių, prie kelio Ariogala – Tytuvėnai, kairiajame Dubysos krante, prie Vieviržės upelio, Dubysos regioninis parkas. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-60010).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Prie miestelio stūkso Betygalos piliakalnis ir alkas, apylinkėse gausu senkapių. Priklausė Lietuvių žemių konfederacijai. Pirmą kartą Betygala paminėta 1253 m. rugpjūčio 21 d., kai popiežius Inocentas IV patvirtinto karaliaus Mindaugo aktą, pagal kurį pusė Betygalos žemės buvo atiduota Livonijos ordinui. Kita pusė 1254 m. liepos 12 d. aktu perduota vyskupui Kristijonui.
XIII–XIV a. netoli Betygalos, Dubysos intako Vaškutės dešiniajame krante stovėjo Betygalos pilis, viena iš svarbesnių žemaičių gynybinių pilių. 1384 m. ir 1386 m. Betygala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Per Žemaitijos krikštą 1416 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas skyrė lėšų pirmajai Betygalos bažnyčiai pastatyti, vienai pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje. 1505 m. Betygala užrašyta vietos klebonijai, 1638–1842 m. priklausė Žemaičių vyskupijos kapitulai. 1516 m. gavo turgaus privilegiją.
1579 m. minima Betygalos parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, veikusi iki 1915 m. 1919 m. Betygalos valsčiaus taryba nutarė atkurti Betygaloje pradžios mokyklą, nuo 1945 m. progimnazija, nuo 1948 m. Betygalos vidurinė mokykla, nuo 1987 m. Betygalos Maironio vidurinė mokykla.
1706 m. ties Betygala įvyko kautynės su švedais, kurie nusiaubė miestelį. 1708–1711 m. nuo maro išmirė visi Betygalos gyventojai; kad miestelis atsigautų, 1723 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II pakartojo turgaus privilegiją. 1861–1950 m. Betygalos valsčiaus centras.
1908–1914 m. Betygaloje veikė Blaivybės draugijos skyrius, kuris 1912 m. turėjo 179 narius, t. y. apie pusę gyventojų. 1910–1914 m. Betygala garsėjo naminių gyvulių parodomis. 1913 m. dalis miestelio išsiskirstė į vienkiemius. 1926 m. įsteigta pieninė, 1928 m. – pašto agentūra. 1928 m. pastatytas Tautos kryžius, 1950 m. sudegintas, 1989 m. atstatytas. 1931 m. pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas, išsaugotas per TSRS okupaciją. 1945–1948 m. Betygaloje veikė slapta moksleivių antitarybinė organizacija. [4]
1950–1995 m. Betygalos apylinkės centras, 1950–1992 m. kolūkio (specializacija – pienas ir mėsa) centrinė gyvenvietė. 1948 m. atidaryta biblioteka, kultūros namai. 2003 m. patvirtintas Betygalos herbas, pasodintas retųjų rūšių klevų skveras.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII–XX a. | Betygalos valsčiaus centras | ? |
| 1919–1950 m. | Raseinių apskritis | |
| 1950–1962 m. | Betygalos apylinkės centras | Ariogalos rajonas |
| 1962–1995 m. | Raseinių rajonas | |
| 1995– | Betygalos seniūnijos centras | Raseinių rajono savivaldybė |
[taisyti] Architektūra
Miestelis radialinio plano. Svarbiausi statiniai:
- Neobaroko stiliaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, pastatyta 1930 m.
- Vytauto paminklas, centrinėje aikštėje pastatytas 1930 m., skulptorius – Petras Aleksandravičius; restauruotas 1980 m.
- Maironio vidurinė mokykla, biblioteka, muziejai * Dailininko J. Kuzminskio muziejus, įkurtas 1986 m.
- Geologijos muziejus.
[taisyti] Gyventojai
1638 m. Betygaloje buvo 12 dūmų.
| Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2001 m. | |||||||
| 1841 m. | 1862 m.*[3] | 1891 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 483 | 97 | 100 | 370 | 334 | 454 | ||
| 1975 m.[6] | 1979 m.sur. | 1984 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | - | ||
| 414 | 508 | 519 | 547 | 564 | - | ||
|
|||||||
|
|||||||
[taisyti] Žymūs žmonės
- Betygaloje palaidoti poeto Maironio tėvai ir seserys.
Betygaloje gimė:
- Juras Andriukaitis, energetikas, bankininkas, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Aleksandras Ferdinandas Bendoraitis, kunigas, gydytojas epidemiologas.
- Vincas Girnius, politinis bei visuomenės veikėjas.
- Antanas Algirdas Jurgaitis, veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Jonas Kuzminskis, grafikas, čia įrengęs kolūkio dailės galeriją, vėliau tapusią muziejumi.
- Antanas Pocius, choro dirigentas ir pedagogas.
[taisyti] Galerija
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Бетыгола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3А (6) : Бергер — Бисы. С.-Петербургъ, 1891., 644 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Бетыгола. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 255 psl. (rus.)
- ↑ Vidmantas Daugintas ir kiti. Betygala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, 129 psl.
- ↑ Betygala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 215 psl.
- ↑ Betygala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 125 psl.
- ↑ Betygala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). - Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985, 240 psl.
[taisyti] Nuorodos
- Betygala. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 554 psl.
- Betygala ir seniūnijos piliakalniai
- Tėvų žemė
- Krašto muziejus
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės |
|||||||||||
![]() |
Skirmantiškė – 7 km Berteškiai 4 km |
KRAKĖS – 26 km Ilgižiai III – 10 km |
![]() |
||||||||
|
|
|||||||||||
| Požečiai – 5 km ARIOGALA – 13 km |
|||||||||||

