Charkovo sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Charkovo sritis
ukr. Харківська область
Charkovo srities vėliava Charkovo srities herbas
Map of Ukraine political simple Oblast Charkiw.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Charkovas
Rajonai: 27
Srities pavaldumo miestai: 7
Rajono pavaldumo miestai: 10
Įkūrimo data: 1932 m. vasario 27d.
Gubernatorius: Arsenas Avakovas
Арсен Аваков
Gyventojų (2006): 2 808 700 (3)
Plotas: 31 415 km² (4)
Tankumas (2006): 89 žm./km²
Tel. kodas: + 380 57
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Charkovo sritisVikiteka

Charkovo sritis (ukr. Харківська область arba Харківщина) – Ukrainos sritis šalies rytuose. Rytuose ribojasi su Luhansko, pietuose su Donecko ir Dniepropetrovsko, vakaruose su Poltavos, šiaurės vakaruose su Sumų sritimis, šiaurėje su Rusija. Administracinis centras – Charkovas.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Plotas[taisyti | redaguoti kodą]

Srities plotas 31 415 km², tai sudaro 5,2 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai[taisyti | redaguoti kodą]

75 % srities vandens resursų priklauso Dono baseinui. Iš viso Charkovo srityje teka 157 upės kurių ilgis daugiau negu 10 km, bendras jų ilgis 4651 km. Ilgiausios upės – Šiaurinis Donecas (srities teritorijoje 380 km), Oskolas (147 km), Uda (145 km), Bereka (113 km).

Srityje apie 1960 ežerų ir kūdrų ir 50 tvenkinių .

Reljefas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiaurinė srities teritorija priklauso Vidurinės Rusijos aukštumai, rytinė Poltavos lygumai ir Priednieprės žemumai. Aukščiausia vieta išsidėsčiusi šiaurinėje dalyje, Zoločivo rajone – 236 m.

Klimatas[taisyti | redaguoti kodą]

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -7 °C, vasaros – 21 °C.

Dirvožemiai[taisyti | redaguoti kodą]

Srities teritorija išsidėsčiusi stepių zonoje.

Augalija ir gyvūnija[taisyti | redaguoti kodą]

Miškai užima 11 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti šalia upių ir kitų vandens telkinių. Labiausiai paplitę medžiai – ąžuolai, pušys, eglės, klevai.

Srities miškuose gyvena briedžiai, taurieji elniai, stirnos, šernai ir daug kitų gyvūnų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Teritorijoje žmonės gyveno nuo paleolito laikų. Ilgus metus teritorija buvo mažai apgyvendinta. Gyventojų pagausėjo po kazokų sukilimo 16481654 m., vadovaujamo Bogdano Chmelnickio. Po kairiakrantės Ukrainos prisijungimo prie Rusijos dabartinės srities teritorijos vadintos Slabodanščyna Nuo XVII amžiaus prasidėjo masinis gyventojų pagausėjimas. 1654 metais įkurtas Charkovas, kuris tapo Slabodanščynos centru. 1765 įkurta Slabodos-Ukrainos gubernija, 1780 m. reorganizuota į apskritį. 1796 atkurta gybernija, kuriai 1835 m. suteiktas Charkovo pavadinimas. Charkovas 19191934 buvo Ukrainos Sovietinės Socialistinės Respublikos sostine.

Sritis įkurta 1932 m. vasario 27 d. 1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma – 75,83 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Charkovo sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Didžiausi miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Charkovo miestas

2006 m. srityje gyveno 2 808 700 gyventojų ir tai sudarė beveik 5,13 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 78,5 %
  • kaimo gyventojų − 21,5 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 95 žm./km². Gyventojų kalba – rusų ir ukrainiečių kalbų mišinys, vadinamas „Suržik“ (rusų kalbos leksikonas su ukrainietiška gramatika ir tartimi).

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Orlaivis An-148 pagamintas Charkovo aviacijos gamykloje

Pramonė – mašinų gamyba, metalurgija, chemijos ir maisto pramonė. Srityje pagaminama 100 % visų valstybėje pagaminamų garo turbinų, 60 % traktorių (Charkovo traktorių gamykla), 55 % guolių, 50 % staklių su programine įranga, 50 % elektros įrankių ir įrenginių, 45 % keraminių plytelių. Išgaunami 45 % Ukrainoje išgaunamų dujų. Taip pat išgaunama nafta, smėlis, molis. Srityje veikia didelės orlaivių, tankų bei kitos karinės technikos gamyklos.

Srityje auginami kviečiai, saulėgrąžos. Išvystyta gyvulininkystė (mėsa, pienas). Žemės ūkio naudmenos – 19 000 km². Charkovo srityje pagaminama 5 % visos Ukrainos žemės ūkio produkcijos.

Ekonomikos rodikliai[taisyti | redaguoti kodą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 888,6
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 2,3
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 1936,6
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 4,3
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių −1048,0
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 9608,7
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1029
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 203,8

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Charkovo sritis turi smarkiai išvystytą transporto mazgą. Apie 60 % krovinių pervežama geležinkeliu. Charkove veikia oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Kijevas – UkrainaRusija skp „Dovžanskyj“ Charkovas, Čuhujivas, Iziumas M03 E40 Tarptautinis
Charkovas – UkrainaRusija skp „Ščerbanivka“ - M20 E105 Tarptautinis
Charkovas – Jalta Merefa, Krasnohradas M18 E105 Tarptautinis

Kelių rodyklė[taisyti | redaguoti kodą]

  • Geležinkelių ilgis – 1 442 km.
  • Automobilių kelių ilgis – 15 000 km.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]