Veiveriai

Veiveriai

Koordinatės

54°45′50″N 23°43′30″E / 54.764°N 23.725°EKoordinatės: 54°45′50″N 23°43′30″E / 54.764°N 23.725°E

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Prienų rajono savivaldybė

Seniūnija

Veiverių seniūnija

Gyventojų skaičius

1 100 ^{(2001 m.)}

Vikiteka:

VeiveriaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Veiveriaĩ
Kilmininkas:	Veiverių̃
Naudininkas:	Veiveriáms
Galininkas:	Veĩverius
Įnagininkas:	Veiveriaĩs
Vietininkas:	Veiveriuosè

Veiveriai – miestelis Prienų rajono šiaurinėje dalyje, prie kelio 230 Mauručiai–Vinčai–Puskelniai , Veiverių kalvagūbryje (80–95 m virš jūros lygio). Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos.

Yra Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1853 m.), veikia T. Žilinsko gimnazija, biblioteka (nuo 1941 m.), Veiverių Antano Kučingio meno mokykla, paštas (LT-59033), ambulatorija, išlikusi Veiverių mokytojų seminarija (veikusi 1866–1915 m.), buvę arklių pašto rūmai (XIX a.), supiltas Skausmo kalnelis ir paminklas pokario partizanams, prie Veiverių stovi paminklas 1935 m. Užnemunės valstiečių streiko dalyvių mitingams atminti.

Prie miestelio įsikūręs ir Veiverių kaimas.

Istorija [taisyti]

Mokytojų seminarijos orkestras

Vietovė pradedama minėti XVIII a. 1-ojoje pusėje. Miestelis ėmė augti po 100 metų, kai čia buvo įkurta didelė pasienio pašto stotis. 1818 m. pastatyta pirmoji Veiverių bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. Per 1863 m. sukilimą mūšiuose su caro kariuomene žuvo daug vietos sukilėlių ir jų rėmėjų. Po sukilimo 1866 m. čia buvo įsteigti mokytojų kursai, 1872 m. perorganizuoti į Veiverių mokytojų seminariją. Seminarija virto lietuvybės židiniu, ją baigę mokytojai tapo žymiais pedagogais, pirmųjų lietuviškų vadovėlių autoriais, kultūros ir visuomenės veikėjais. 1905 m. įvykiuose seminarijos auklėtiniai rengė mitingus, reikalavo dėstyti lietuvių kalba. Seminarija veikė iki 1915 m.

Kuriantis valstybei, veiveriškiai ėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. 1935 m. gyventojai dalyvavo Suvalkijos streike.

Po Antrojo pasaulinio karo daug gyventojų stojo į rezistencinę kovą prieš sovietus, miestelį keliskart buvo užėmę vietos partizanai, bet daug jų žuvo, juos palaikę žmonės ištremti į Sibirą. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2004 m. patvirtintas Veiverių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.	Veiverių valsčiaus centras	?
1919–1949 m.		Marijampolės apskritis
1949–1950 m.		Kauno apskritis
1950–1962 m.	Veiverių apylinkės centras	Kazlų Rūdos rajonas
1962–1995 m.	Veiverių apylinkės centras	Prienų rajonas
1995–	Veiverių seniūnijos centras	Prienų rajono savivaldybė

Skausmo kalnelis [taisyti]

Sovietų valdžia žuvusių partizanų kūnus sumesdavo į prie miestelio užsilikusius karo laikų apkasus, ant kurių sovietmečiu slaptai buvo statomi kryžiai žuvusiems kovotojams. Atgimimo laikotarpiu prie kelio Marijampolėn supiltas Skausmo kalnelis. Jame palaidoti apylinkėse žuvę pokario partizanai, jiems atminti pastatytas paminklas, daug kryžių ir koplytstulpių.

Gyventojai [taisyti]

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.

1970 m.^sur.^[2]

1983 m.^[3]

1987 m.^[4]

2001 m.^sur.

732

822

902

1 100

Žymūs žmonės [taisyti]

Veiveriuose gimė:

Antanas Kučingis (1899–1983), dainininkas
Antanas Nesavas (1948–1995), filosofas, diplomatas
Angelė Šiupieniūtė-Rauktienė, tautodailininkė

Šaltiniai [taisyti]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Veiveriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 704 psl.
↑ Veiveriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 129 psl.
↑ Veiveriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 475 psl.