Veiveriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal.svg
Veiveriai
Veiverių meno mokykla.JPG
Veiverių meno mokykla
Veiverių herbas.jpg

Veiveriai
Koordinatės 54°45′50″N 23°43′30″E / 54.764°N 23.725°E / 54.764; 23.725 (Veiveriai)Koordinatės: 54°45′50″N 23°43′30″E / 54.764°N 23.725°E / 54.764; 23.725 (Veiveriai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Prienų rajono savivaldybė
Seniūnija Veiverių seniūnija
Gyventojų skaičius 1 100 (2001 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: VeiveriaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Veiveriaĩ
Kilmininkas: Veiverių̃
Naudininkas: Veiveriáms
Galininkas: Veĩverius
Įnagininkas: Veiveriaĩs
Vietininkas: Veiveriuosè

Veiveriai – miestelis Prienų rajono šiaurinėje dalyje, prie kelio  230  MauručiaiVinčaiPuskelniai , Veiverių kalvagūbryje (80–95 m virš jūros lygio). Seniūnijos centras, 3 seniūnaitijos.

Mokytojų seminarijos orkestras
Šaulių namai [2]
Rimorystės muziejus [3]

Yra Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia (pastatyta 1853 m.), veikia T. Žilinsko gimnazija, biblioteka (nuo 1941 m.), Veiverių Antano Kučingio meno mokykla, paštas (LT-59033), ambulatorija, išlikusi Veiverių mokytojų seminarija (veikusi 18661915 m.), buvę arklių pašto rūmai (XIX a.), supiltas Skausmo kalnelis ir paminklas pokario partizanams, prie Veiverių stovi paminklas 1935 m. Užnemunės valstiečių streiko dalyvių mitingams atminti.

Prie miestelio įsikūręs ir Veiverių kaimas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Vietovė pradedama minėti XVIII a. 1-ojoje pusėje. Miestelis ėmė augti po 100 metų, kai čia buvo įkurta didelė pasienio pašto stotis. 1818 m. pastatyta pirmoji Veiverių bažnyčia, įsteigta parapinė mokykla. Per 1863 m. sukilimą mūšiuose su caro kariuomene žuvo daug vietos sukilėlių ir jų rėmėjų. Po sukilimo 1866 m. čia buvo įsteigti mokytojų kursai, 1872 m. perorganizuoti į Veiverių mokytojų seminariją. Seminarija virto lietuvybės židiniu, ją baigę mokytojai tapo žymiais pedagogais, pirmųjų lietuviškų vadovėlių autoriais, kultūros ir visuomenės veikėjais. 1905 m. įvykiuose seminarijos auklėtiniai rengė mitingus, reikalavo dėstyti lietuvių kalba. Seminarija veikė iki 1915 m.

Kuriantis valstybei, veiveriškiai ėjo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. 1935 m. gyventojai dalyvavo Suvalkijos streike.

Po Antrojo pasaulinio karo daug gyventojų stojo į rezistencinę kovą prieš sovietus, miestelį keliskart buvo užėmę vietos partizanai, bet daug jų žuvo, juos palaikę žmonės ištremti į Sibirą. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2004 m. patvirtintas Veiverių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. Veiverių valsčiaus centras  ?
19191949 m. Marijampolės apskritis
19491950 m. Kauno apskritis
19501962 m. Veiverių apylinkės centras Kazlų Rūdos rajonas
19621995 m. Prienų rajonas
1995 Veiverių seniūnijos centras Prienų rajono savivaldybė


Skausmo kalnelis[taisyti | redaguoti kodą]

Sovietų valdžia žuvusių partizanų kūnus sumesdavo į prie miestelio užsilikusius karo laikų apkasus, ant kurių sovietmečiu slaptai buvo statomi kryžiai žuvusiems kovotojams. Atgimimo laikotarpiu prie kelio Marijampolėn supiltas Skausmo kalnelis. Jame palaidoti apylinkėse žuvę pokario partizanai, jiems atminti pastatytas paminklas, daug kryžių ir koplytstulpių.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur.[4] 1983 m.[5] 1987 m.[6] 2001 m.sur.
732 822 902 1 100


Žymūs žmonės[taisyti | redaguoti kodą]

Veiveriuose gimė:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Šaulių namai Veiveriuose
  3. Rimorystės muziejus Veiveriuose
  4. Veiveriai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 704 psl.
  5. Veiveriai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 129 psl.
  6. Veiveriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 475 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Veiveriai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 258 psl.

Aplinkinės gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Pažėrai – 5 km GARLIAVA – 13 km
Mauručiai – 4 km
Blank-50px.png
KAZLŲ RŪDA – 20 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
SKRIAUDŽIAI – 5 km Juodbūdis – 4 km