Ekologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Eugenius Warming (1841-1924) – ekologijos, kaip mokslo disciplinos, pradininkas

Ekоlogija (graikiškai οίκος – namas, būstas + λόγος – mokslas, žodis) – mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.

Pasaulyje yra daug skirtingų gamtinių regionų su kiekvienam būdingais augalais ir gyvūnais. Visi gyvieji organizmai prisitaikę gyventi savo buveinėse arba gyvenamojoje aplinkoje (žr. adaptyvioji radiacija) ir yra susiję vienas su kitu. Be to jie labai priklauso nuo kai kurių aplinkos veiksnių (ekologiniai veiksniai):

  • Klimato veiksniai – temperatūra, vanduo, šviesa.
  • Edafiniai veiksniai – fizinės ir cheminės dirvožemio savybės.
  • Biotiniai veiksniai – kitų organizmų gyvybinė veikla.

Sąvokos atsiradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis.

1935 metais Arthur Tansley, britų ekologas, sukūrė terminą ekosistema – interaktyvi sistema tarp biocenozės (gyvųjų organizmų grupės) ir jų biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu.

Šakos[taisyti | redaguoti kodą]

Ekologijos tyrimai apima tris lygmenis:

  • Autoekologija (individo ekologija) – individo santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje.
  • Demoekologija (populiacijų ekologija) – individų santykiai ir kitokie ryšiai populiacijos viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka.
  • Sinekologija – tiria ekosistemą kaip visumą (pvz., naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).

Tyrimo kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Rūšių populiacijų dinamika – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir šiek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos nykstančios rūšys, plėšrūno-aukos santykiai, buveinių (gyvenamosios erdvės) vientisumas, taršos poveikis populiacijoms, įskaitant žemėtvarkos projektų vystymo galimo poveikio rūšims analizes.

Tarpdisciplininiai mokslai[taisyti | redaguoti kodą]

Zoologija, botanika, bendroji biologija, geologija bei kitos mokslo šakos kartu su ekologijos mokslu gali būti jungiamos į šiuos interdisciplininius mokslus:

Biocenologija (biocenozių ekologija), agrozoologija, istorinė ekologija, žmogaus ekologija, kraštovaizdžio ekologija, produkcijos biologija, fitoekologija ir fitosociologija, urbanistinė ekologija, zooekologija, elgsenos ekologija (ekoetologija), eismo ekologija, ekometrija.

Taikymo sritys[taisyti | redaguoti kodą]

Gamtos (aplinkos) apsauga, žemės ūkis, kai kurios pramonės šakos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Ekologija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikiteka