Geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Fizinis pasaulio žemėlapis (vidutinio mastelio)

Geografija gr. γεωγραφία geographia, žodis kilęs iš gr. geo- (γεω-) „žemė“ ir graphō (γράφω) „rašau“ yra mokslas, kuris tiria žemės fizinę erdvę ir paviršiaus vystimasi, taip pat jos fizines savybes bei erdvę ir vietą, kurioje gyvena ir prekiaują žmonės.^[1] ^[2]

[taisyti] Geografijos istorija

Graikai yra pirmoji žinoma kultūra, kuri aktyviai domėjosi geografija kaip mokslu ir filosofija, pagrindiniai veikėjai prisidėję prie geografijos plėtros buvo: Talis iš Mileto, Herodotas, Eratostenas, Hiparchas, Aristotelis, Strabonas ir Ptolemėjas. Romėnų sudarinėjami naujai atrastų šalių žemėlapiai papildė geografijos žinias naujais metodais.

Viduramžiais graikų ir romėnų žinias palaikė ir gilino arabai – Idrisis, Ibn Batuta ir Ibn Khaldun.

Po Marko Polo kelionių susidomėjimas geografija Europoje išaugo. Dar labiau geografijos žinių ir teorinių pagrindų prisireikė Renesanso epochoje iki pat XVII a. vykstant didiesiems geografiniams atradimams.

XVIII a. geografija buvo pripažinta atskira disciplina ir tapo tipinės universitetinės programos dalimi.