Kėdainių rajono savivaldybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

(Nukreipta iš puslapio Kėdainių rajonas)

Kėdainių rajono savivaldybė

Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Miestai:	Kėdainiai
Gyventojų (2007):	63 559 (11)
Gyventojų tankumas:	38,6 žm./km² (23)
Plotas:	1677 km² (10)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas:
Meras:	Nijolė Naujokienė (2005–)

Nevėžio žemuma šalia Kėdainių

Lietuvos geografinis centras

Kėdainių rajonas yra Kauno apskrityje. Rajono centras – Kėdainiai.

[taisyti] Istorija

1950 m. iš buvusios Kėdainių apskrities 34 apylinkių, buvusios Kauno apskrities 4 apylinkių ir buvusios Vilkijos apskrities 1 apylinkės sudarytas Kėdainių rajonas. Nuo to laiko rajono centru yra Kėdainiai. 1950-1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1954 m. pab. buvo 11, 1959 m. pr. - 27, 1963 m. vid. ir 1972 m. pab. - 18 apylinkių, 2 rajono pavaldumo miestai (Kėdainiai, Dotnuva). 1954 m. prie Kėdainių rajno prijungta Dotnuvos rajono 1 apylinkė, Kėdainių rajono 1 apylinkė perduota Ramygalos rajonui, dalis 1 apylinkės - Jonavos rajonui. 1957 m. pakeistos rajono ribos. 1959 m. prie Kėdainių rajono prijungtas Dotnuvos rajonas, 1962 m. - Kauno rajono 5 apylinkės, viena Kėdainių rajono apylinkė ir kitos apylinkės dalis perduota Radviliškio rajonui, 1 apylinkė - Raseinių rajonui. 1963, 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos Kėdainių raj. ribos. 1965 ir 1968 m. kai kurios rajono gyventojų vietovės perduotos Raseinių ir Jonavos rajonams. 1995 vietoj Kėdainių rajono įsteigta Kėdainių rajono savivaldybė. XXI a. I deš. pr. panaikinta Aristavos seniūnija, jos teritorijos atiduotos Vilainių seniūnijai, išplėsta Kėdainių seniūnijos teritorija. 2007 m. planuota Pernaravos seniūniją prijungti prie kuriamo Ariogalos rajono, tačiau seniūnijos gyventojai nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Kėdainių.

[taisyti] Geografija

Kėdainių rajonas išsidėstęs Lietuvos centrinėje dalyje. Rajone yra geografinis šalies centras – Ruoščių kaimas. Šiaurėje ribojasi su Panevėžio ir Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno, vakaruose – su Raseinių rajonais. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Vakaruose kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia rajono vieta yra Gudžiūnų apylinkėse – 113 m, žemiausia – pietuose, Nevėžio pakrantėje 21 m. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5°C, liepos 17,5°C. Per metus iškrinta 645-670 mm kritulių. Nuolatinė sniego danga vidutiniškai laikosi nuo gruodžio pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis – 18 cm. Vidaus vandenys užima 4% teritorijos. Maždaug per rajono vidurį iš šiaurės į pietus prateka Nevėžis. Į jį teka intakai: Šušvė, Liaudė, Dotnuvėlė, Lankesa, Smilga, Obelis, Kruostas ir kt. Telkšo 10 ežerų (Kėdainių rajono ežerai) ir 18 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, vėlėniniai glėjiškiai ir vėlėniniai glėjiški sujaurėję. Miškingumas – apie 23%,7% (39,9% miškų užima beržynai, 22,3% - eglynai, 13,2% - uosynai, 4,0% - ąžuolynai). Didžiausi miškai: Dotnuvos, Josvainių, Lančiūnavos, Pernaravos. Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucynės, Šušvės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (Lančiūnavos, M. Daukšos, Šaravų ąžuolai, Nykio vinkšna), 3 geologiniai (Pilsupių, Vosbučių atodangos, Siponių ožakmenis). Skinderiškio dendrologijos parkas.

[taisyti] Kraštinės koordinatės

55° 33' 50‘’

23° 32' 40‘’


	Kėdainių rajonas

24° 26' 10‘’

55° 06' 50‘’

[taisyti] Gyventojai

Josvainiai

Pavinkšniai

Rajone gyvena 1,9% šalies gyventojų. 95,5% gyventojų yra lietuviai, 2,3% - rusai, 0,8% - lenkai, 0,4% - ukrainiečiai, 0,3% - baltarusiai, yra vokiečių, čigonų, latvių, armėnų. Miesto gyventojų dalis - 48,9%. Gyventojų vidutinis tankumas 38,6 žm./km². Tankiausiai gyvenami Kėdainiai ir jų apylinkės, bei Dotnuvos konurbacija. Rečiausiai gyvenama vakarinė rajono dalis (Pernaravos, Krakių seniūnijos). 81,2% gyventojų yra katalikai, 1,2% - stačiatikiai, 0,2% - sentikiai, 0,2% - evangelikai liuteronai, 0,1% - evangelikai reformatai.

[taisyti] Gyvenvietės

Rajone yra:

1 miestas – Kėdainiai;
10 miestelių – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta ir Truskava;
534 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2001 m.):

Kėdainiai – 32048
Josvainiai – 1545
Vilainiai – 1490
Vainotiškiai – 1058
Pelėdnagiai – 1039
Šėta – 1025
Krakės – 991
Labūnava – 939
Akademija – 873
Dotnuva – 775

[taisyti] Ekonomika

AB Lifosa

Kėdainių rajonas vienas ekonomiškai stipriausių Lietuvos regionų (ypač išplėtota chemijos ir maisto pramonė bei žemės ūkis). Rajone pagaminama 2,8% Lietuvos pramonės produkcijos (2005 m.). Mineralinių trąšų, sieros ir fosforo rūgščių ir kitų chemijos pramonės gaminių (AB Lifosa), padažų (AB Vesiga), ledų (AB Vikeda), cukraus (Danisco Sugar), konservų (Kėdainių Konservai), mėsos gaminių gamyba, grūdų (Kėdainių Grūdai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gaminių kepimas, odos dirbimas, metalinių konstrukcijų (AB Progresas), žemės ūkio padargų ir jų dalių gamyba, medienos apdirbimo pramonė. Pagrindinis pramonės centras - Kėdainiai. Žemės ūkio naudmenos užima 65,2% rajono ploto; sudėtis: 93,0% ariamoji žemė, 5,3% pievos ir natūralios ganyklos, 1,0% sodai ir uogynai (2005 m.). 65,4% pasėlių užima javai (daugiausia žieminiai kviečiai), 10,3% daugiamečių žolių pasėliai, 6,0% cukriniai runkeliai, 2,6% bulvės, 1,2% lauko daržovės. Kėdainių rajoas garsėja šiltnaminių daržovių auginimu. Užauginama 17,8% visų Lietuvos šiltnamio daržovių (agurkų, pomidorų), 17,8% cukrinių runkelių, 6,2% lauko daržovių, 6,2% javų, 3,2% bulvių (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7% pieno). Rajoe auginama 3,1% Lietuvoje veisiamų galvijų, 2,4% arklių, 1,8% kiaulių, 1,4% avių ir ožkų (2005 m.).

Per Kėdainių rajoną praeina keletas respublikinės reikšmės susisikimo arterijų: geležinkelis Vilnius-Šiauliai, plentai Via Baltica, Jonava-Šeduva, Aristava-Cinkiškiai, Aristava-Ukmergė. Pačiu pietvakariniu pakraščiu eina autostrada Vilnius-Klaipėda.

[taisyti] Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Kėdainių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

[taisyti] Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

Kėdainių rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

[taisyti] Švetimas

Šviesioji gimnazija

Surviliškio V. Svirskio mokykla

Žemės ūkio institutas

2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurinės, 16 pagrindinės, jaunimo, dailės, kalbų, muzikos, sporto mokyklos, 7 darželiai-mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, 3 vaikų darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, švietimo centras, Jonušo Radvilos studijų centras, B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla, Žemdirbystės institutas (Akademijoje), 1 ligoninė, 11 ambulatorinių gydymo įstaigų, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusių žmonių globos įstaigos, 4 vaikų globos įstaigos, 17 kultūros centrų, 39 bibliotekos. Kėdainių senamiestyje įsikūręs turizmo informacijos centras. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). Kėdainių krašto muziejus (su padaliniais evangelikų reformatų bažnyčioje, J. Paukštelio memorialiniame muziejuje, Daugiakultūriame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai, Tėvo Stanislovo liturginių drabužių ir reikmenų kolekcija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, 4 mokyklų muziejai.

Kėdainių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos: