Palenkės vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Palenkės vaivadija
Palenkės vaivadijos vėliava Palenkės vaivadijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Podlaskie (EE,E NN,N).png
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Administracinis centras: Balstogė
Pavietai: 14
Gyventojų (2010): 1 188 329
Plotas: 20 187,02 km²
Tankumas (2010): 59 žm./km²
Tinklalapis: www.wrotapodlasia.pl
Commons-logo.svg Vikiteka: Palenkės vaivadijaVikiteka
Palenkės vaivadija

Palenkės vaivadija (lenk. Województwo podlaskie) – tai viena iš 16 Lenkijos vaivadijų, esanti šalies šiaurės rytuose, istoriniame Palenkės regione. Vaivadijos sostinė – Balstogė.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2011 m. sausio 1 d. duomenis vaivadijos plotas buvo 20 187,02 km², tai yra 6,5 % šalies teritorijos. Šiaurės rytuose ribojasi su Lietuva, rytuose – su Gudija, šiaurės vakaruose – su Varmijos Mozūrų vaivadija, pietvakariuose – su Mazovijos vaivadija. Siena su Lietuva sudaro – 104 km, su Baltarusija – 260 km. Vaivadija išsidėsčiusi Šiaurinės Palenkės žemumoje, Šiaurinės Mazovijos žemumoje ir Baltijos aukštumose.

Istorinė geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIII a. didžiojoje dalyje šių žemių gyveno jotvingiai, kurių žemės buvo vadinamos Jotva.[1][2] Šalia jotvingių taip pat gyveno ir vakarų slavų bei rytų slavų gentys. 1226 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Per XIIIXIV a. kryžiuočiai nuolat puldinėdavo jotvingius, kuriuos galiausiai beveik visiškai išnaikino. 11991392 m. pietinė vaivadijos dalis priklausė Kijevo Rusios, Haličo-Volynės kunigaikštystei. Vakarinė dalis 11381526 m. priklausė Mazovijos kunigaikštystei. Šiaurinė ir rytinė dalis nuo XIII a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. Po Haličo-Volynės kunigaikštystės subyrėjimo 1392 m. pietines vaivadijos žemes perėmė LDK, kurios buvo įtrauktos į Trakų vaivadijos sudėtį, o vėliau 1513 m. į Palenkės vaivadijos sudėtį. Nuo XIVXV a. šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. 1529 m. vakarinė dalis tapo Lenkijos karalystės, Didžiosios Lenkijos provincijos, Mazovijos vaivadijos dalimi. 1569 m. Liublino unijos metu lenkai užgrobė didžiąją dalį LDK priklausiusių Palenkės žemių.[3][4] 15691795 m. vakarinė vaivadijos dalis priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai, o rytinė LDK Trakų, Bresto ir Naugarduko vaivadijoms. Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vakarinė ir šiaurinė dalis iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui, o rytinė 17951796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 17961801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Po 1807 m. Tilžės taikos dalis vakarinių ir šiaurinių žemių atiteko Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, kuriai priklausė iki 1842 m. kai buvo prijungtos prie Gardino gubernijos. Kita vakarinių ir šiaurinių žemių dalis 18071815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Lomžos departamentui, 18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Augustavo vaivadijai, 18371866 m. Augustavo gubernijai, 18671914 m. Lomžos gubernijai ir Suvalkų gubernijai. 1914 m. visą regioną užėmė Vokietijos imperija ir rytines žemes įtraukė į Oberosto sudėtį, o vakarines į Varšuvos generalgubernijos sudėtį. 1919 m. susikūrus Antrajai Lenkijos Respublikai visa dabartinės vaivadijos teritorija pateko į Balstogės vaivadijos sudėtį. Po karo į šiaurės rytines vaivadijos ribas pretendavo ir Lietuva remdamasi 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartimi. Taip pat į šias žemes pretendavo ir Tarybų Rusija, kuri buvo jas užėmusi 1920 m. Lenkijos-sovietų karo metu. 1939 m. rugsėjo pradžioje visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas, bet jau rugsėjo pabaigoje pagal Molotovo-Ribentropo paktą perdavė šias žemes, išskyrus Suvalkų trikampį Tarybų Sąjungai, kuri prijungė šias žemes prie Baltarusijos TSR ir įkūrė Balstogės sritį. 1941 m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas ir sudarė naują Balstogės srities administracinį vienetą, kuris gyvavo iki 1945 metų. 1944 m. šios žemės buvo vėl trumpam prijungtos prie Baltarusijos TSR, bet vėliau atiduotos Lenkijos Liaudies Respublikai. Nuo 1945 m. iki 1975 m. šios žemės priklausė Balstogės vaivadijai, o nuo 1975 m. iki 1999 m. mažesnėms Balstogės, Suvalkų ir Lomžos vaivadijoms. 1999 m. sausio 1 d. apjungus šias tris vaivadijas įkurta nauja Palenkės vaivadija. 2001 m. vasario 19 d. pradėtas naudoti Palenkės vaivadijos herbas ir 2002 m. rugpjūčio 30 d. pradėta naudoti Palenkės vaivadijos vėliava.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Administracinis suskirstymas apskritimis ir miestais
Balstogė
Suvalkai
Lomža
Augustavas
Bielsko rotušė

Iš viso vaivadijoje yra 3 miestai-apskritys, 14 apskričių, 13 miesto valsčių, 25 kaimo-miesto valsčiai ir 80 kaimo valsčių. Vaivadijoje yra 3307 gyvenvietės.

Nr. Suskirstymas Plotas
(km²)
Gyventojai
(2006)
Centras Miestai Valsčiai
Miestai-apskritys
1 POL Białystok formal COA.svg Balstogė 102 295 210 1
2 POL Łomża COA.svg Lomža 33 63 572 1
3 POL Suwałki COA.svg Suvalkai 65 69 234 1
Apskritys
4 POL Powiat augustowski COA.svg Augustavo apskritis 1 658 58 966 Augustavas Lipskas 7
5 POL powiat białostocki COA.svg Balstogės apskritis 2 985 136 797 Balstogė * Lapiai, Čarna Bialostocka, Vasilkuvas, Choroščas, Supraslis, Zabluduvas, Tikocinas, Suražas 15
6 POL powiat bielski (podlaski) COA new.svg Bielsko apskritis 1 385 60 047 Bielskas Branskas 8
7 POL powiat grajewski COA.svg Grajevo apskritis 967 50 120 Grajevas Ščučinas, Raigardas 6
8 POL powiat hajnowski COA.svg Hainuvkos apskritis 1 624 48 130 Hainuvka Kleščelė 9
9 POL powiat kolneński COA.svg Kolno apskritis 940 39 676 Kolnas Staviskai 6
10 POL powiat łomżyński COA.svg Lomžos apskritis 1 354 50 887 Lomža * Novogrudas, Jedvabnas 9
11 POL powiat moniecki COA.svg Monkų apskritis 1 382 42 960 Monkos Knišinas, Goniondzas 7
12 Coats of arms of None.svg Seinų apskritis 856 21 331 Seinai 5
13 POL powiat siemiatycki COA.svg Semiatičės apskritis 1 460 48 603 Semiatičė Drohičinas 9
14 POL powiat sokólski COA.svg Sokulkos apskritis 2 054 72 424 Sokulka Dambrava, Suchovola, Krinkai 10
15 POL powiat suwalski COA.svg Suvalkų apskritis 1 307 65 136 Suvalkai * 9
16 POL powiat wysokomazowiecki COA.svg Mazovijos Vysokio apskritis 1 288 59 719 Mazovijos Vysokis Cechanovecas, Čiževas, Šepetovas 10
17 POL powiat zambrowski COA.svg Zambruvo apskritis 733 44 798 Zambruvas 5
* Nepriklauso apskričiai

Miestai[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadijoje iš viso yra 40 miestų iš kurių trys yra miestai-apskritys, tai Balstogė, Suvalkai ir Lomža. Pagal 2005 m. gruodžio 31 d. duomenis miestų gyventojų skaičius ir plotas buvo tokie:

  1. POL Białystok formal COA.svg Balstogė – 294.830 (102 km²)
  2. POL Suwałki COA.svg Suvalkai – 69.268 (65,50 km²)
  3. POL Łomża COA.svg Lomža – 63.819 (32,71 km²)
  4. POL Augustów COA.svg Augustavas – 30.384 (80,93 km²)
  5. POL Bielsk Podlaski COA.svg Bielskas – 27.787 (26,88 km²)
  6. POL Zambrów COA.svg Zambruvas – 22.782 (19,02 km²)
  7. POL Grajewo COA.svg Grajevas – 22.718 (18,93 km²)
  8. POL Hajnówka COA.svg Hainuvka – 22.159 (21,29 km²)
  9. POL Sokółka COA.svg Sokulka – 18.945 (18,61 km²)
  10. POL Łapy COA.svg Lapiai – 16.611 (11,90 km²)
  11. POL Siemiatycze COA.svg Semiatičė – 15.178 (36,25 km²)
  12. POL Kolno COA.svg Kolnas – 10.772 (25,08 km²)
  13. POL Mońki COA.svg Monkos – 10.461 (7,66 km²)
  14. POL Czarna Białostocka COA.svg Čarna Bialostocka – 9.611 (14,28 km²)
  15. POL Wysokie Mazowieckie COA.svg Mazovijos Vysokis – 9.279 (15,24 km²)
  16. POL Wasilków COA.svg Vasilkuvas – 8.872 (28,15 km²)
  17. POL Dąbrowa Białostocka COA.svg Dambrava – 6.165 (22,64 km²)
  18. POL Sejny 1 COA.svg Seinai – 5.971 (4,49 km²)
  19. POL Choroszcz COA.svg Choroščas – 5.424 (16,79 km²)
  20. Ciechanowiec herb.svg Cechanovecas – 4.923 (26,01 km²)
  21. POL Supraśl COA.svg Supraslis – 4.554 (5,68 km²)
  22. POL Brańsk COA.svg Branskas – 3.800 (32,43 km²)
  23. POL gmina Michałowo COA.svg Michalovas – 3.621 (2,15 km²)
  24. POL Szczuczyn COA.svg Ščučinas – 3.576 (13,23 km²)
  25. POL Knyszyn COA.svg Knišinas – 2.851 (23,68 km²)
  26. POL gmina Krynki COA.svg Krinkai – 2.709 (3,85 km²)
  27. POL Czyżew COA.svg Čiževas – 2.670
  28. POL Lipsk COA.svg Lipskas – 2.500 (4,97 km²)
  29. Stawiski Herb.svg Staviskai – 2.455 (13,28 km²)
  30. POL Zabłudów COA (IV - 14 - 90).svg Zabluduvas – 2.396 (14,30 km²)
  31. POL gmina Szepietowo COA.svg Šepetovas – 2.371 (1,96 km²)
  32. POL Suchowola COA.svg Suchovola – 2.255 (25,95 km²)
  33. POL Drohiczyn COA.svg Drohičinas – 2.092 (15,68 km²)
  34. POL Nowogród COA.svg Novogrudas – 2.014 (20,55 km²)
  35. POL Jedwabne COA.svg Jedvabnas – 1.908 (11,47 km²)
  36. Tykocin Herb.svg Tikocinas – 1.906 (28,96 km²)
  37. POL Goniądz COA.svg Goniondzas – 1.903 (4,28 km²)
  38. POL Rajgród COA.svg Raigardas – 1.677 (35,18 km²)
  39. POL Kleszczele COA.svg Kleščelė – 1.438 (46,71 km²)
  40. POL Suraż COA.svg Suražas – 980 (33,86 km²)

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadijos gyventojų piramidė pagal 2007 m. birželio 30 d. duomenis
Vygrių ežeras
Belovežo giria
Narevo upė

Pagal 2010 m. gruodžio 31 d. duomenis vaivadijoje gyveno 1 188 329 žmonės, kas sudaro 3,1 % šalies gyventojų skaičiaus.

Pagal 2008 m. birželio 30 d. duomenis:

Aprašas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 1 191 925 100 611 131 51,3 580 794 48,7
Plotas 20 187,01 km²
Gyventojų tankis
(gyv./km²)
59,04 30,27 28,77

Tautinė sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal 2002 m. gyventojų surašymo duomenis iš viso vaivadijoje gyveno 1,208,606 gyventojai, iš kurių:[5]

Religija[taisyti | redaguoti kodą]

Didžioji dalis gyventojų yra katalikai ir taip pat manoma, kad yra apie 300 000 stačiatikių. Vaivadija patenka į keturias katalikų vyskupijas, tai Balstogės arkivyskupija, Lomžos vyskupija, Drohičino vyskupija ir Luko vyskupija. Taip pat patenka į dvi stačiatikių vyskupijas, tai Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupija ir Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija.

Ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

Bendrasis vidaus produktas 2009 m. siekė 30,9 mlrd. zlotų, kas sudarė 2,3 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26,000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. BVP 2010 m. siekė 16,7 mlrd. zlotų, kas sudarė 1,7 % bendrojo visos šalies vidaus produkto. Metinis BVP vienam žmogui sudarė 26 000 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 14 vietą iš 16 vaivadijų. 2011 m. 3 ketvirtyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis vienam gyventojui sudarė 3220,88 zlotų ir pagal šį rodiklį vaivadiją užėmė 11 vietą iš 16 vaivadijų. 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje vaivadijoje buvo 69 100 bedarbių, kurie sudarė 14,7 % visų darbingo amžiaus žmonių. 2011 m. apie 11 % gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, tai yra blogiausias rezultatas tarp visų vaivadijų.

2002 m. vaivadijoje veikė 95 000 įmonių, iš kurių 97 % privačiame sektoriuje užsiemė:

  • Prekyba ir paslaugos – 33,2 %;
  • Nekilnojamo turto paslaugos – 11,8 %;
  • Statybos – 10,5 %;
  • Pramoninė gamyba – 9,7 %;
  • Transportas – 8,3 %;
  • Žemės ūkis, medžioklė ir žvejyba – 4,5 %.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Vaivadijoje yra dideli žmogaus nepaliestų miškų masyvai, tai Belovežo giria, Augustavo giria, Knišino giria ir Kurpių giria, kuriose auga daugybė augalų rūšių ir gyvena daugybė gyvūnų rūšių. Urbanizacijos lygis siekia 57,8 %, tai viena iš mažiausiai urbanizuotų vaivadijų Lenkijoje. Čia vis dar gyvena tokie reti šiems kraštams gyvūnai kaip briedžiai, vilkai, lūšys ir stumbrai. Taip pat vaivadijoje yra daugybė ežerų iš kurių žymiausi yra, vienas iš didžiausių šalies ežerų – Vygriai ir giliausias šalies ežeras – Ančia. Taip pat gausu upių, iš kurių didžiausios yra Narevas, Vakarinis Bugas ir Bebras, kuris Augustavo kanalu sujungtas su Nemunu. Aukščiausias vaivadijos taškas yra Ravelių kalnas – 298 m aukštyje virš jūros lygio. Vaivadijos teritorijoje yra 4 nacionaliniai parkai, 3 kraštovaizdžio parkai, 85 draustiniai ir 2051 saugomi gamtos paminklai.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Automobilių transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Vaivadijų keliai Palenkės vaivadijoje.

DW679, DW681, DW682, DW685, DW686, DW687, DW689, DW690, DW693, DW694.

Geležinkeliai[taisyti | redaguoti kodą]

Geležinkelių linijos Palenkės vaivadijoje

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]