Švedų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švedų kalba
svenska
Kalbama: Švedija, Suomija
Kalbančiųjų skaičius: 9 milijonai
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: 89
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

indoeuropiečių
  germanų
    vakarų germanų
      skandinavų
        švedų kalba

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Švedijos vėliava Švedija ,
Suomijos vėliava Suomija  (greta suomių),
Alandų vėliava Alandai,
Europos Sąjungos vėliava Europos Sąjunga
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: sv
ISO 639-2: swe
ISO 639-3: nenurodyta
Wikipedia
Vikipedija Švedų kalba

Švedų kalba (švediškai svenska) – skandinavų kalba, kuria kalbama Švedijoje ir dalyje Suomijos. Kalbančiųjų švedų kalba yra apie 9 milijonus.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

IX a. senovės skandinavų kalba suskilo į vakarų (Norvegijos, Islandijos) ir rytų (Švedijos, Danijos) dialektus. XII–XIII a. atsiskyrė senosios danų ir švedų kalbos. Viduramžiais abi šias kalbas smarkiai paveikė vidurio žemutinė vokiečių kalba. XIII a. pasirodė pirmasis rašytinis dokumentas (Västgötalagen – vestgotų teisė) lotynų raštu. Plintant krikščionybei didėjo lotynų ir graikų kalbų įtaka, o plečiantis Hanzos sąjungai – žemutinių saksonų kalbos žodžiai. Senojoje švedų kalboje buvo naudojama vyriška ir moteriška giminės (vėliau pavirto bendrąja), daiktavardžiai, būdvardžiai buvo kaitomi linksniais. Modernioji švedų kalba susiformavo XVI a. plintant reformacijai ir spausdintai literatūrai. XIX a. vystantis urbanizacijai, švedų literatūrai susiformavo dabartinė kalba.

Žodynas[taisyti | redaguoti kodą]

Dauguma švediškų žodžių yra germaniškos kilmės. Mokslinė, religinė terminologija daugiausia atėjo iš lotynų ir graikų kalbų. Taip pat nemažai žodžių patekę iš prancūzų kalbos. Kaip ir vokiečių ar olandų kalbose, švedų kalba turi polinkį spontaniškai sudurti gretimus žodžius į vieną ilgesnį žodį.

Dialektai[taisyti | redaguoti kodą]

Švedų kalbos paplitimas
Dialektai

Švedų kalba turi didelę dialektų įvairovę. Skiriami vietiniai Švedijos dialektai bei Suomijos švedų dialektas. Švedų norminė kalba paremta centrinės Švedijos dialektais.

Abėcėlė[taisyti | redaguoti kodą]

Švedų kalba naudoja standartinę lotynų abėcėlę, bet turi keletą diakritinių raidžių: Å (tariama panašiai, kaip o), Ä (panašiai, kaip lietuviška e), Ö (kaip -io žodyje, pvz., kelio). Raidės Q, W ir Z naudojamos tik skoliniuose, svetimvardžiuose. Junginiai sj,sk tariami kaip liet. ch, tj, kj – kaip š.

Didžiosios raidės A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z Å Ä Ö
Mažosios raidės a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v w x y z å ä ö

Švedų kalbai būdingas toninis akcentas ir muzikinis kirtis. Toninis akcentas daugumoje švedų kalbos žodžių krinta ant pirmo skiemens, 'handen ranka, 'seger pergalė. Jei žodis daugiaskiemenis, tai dar yra ir šalutinis kirtis. Antrasis atsiranda, kai intonacija juda ties antruoju skiemeniu aukštyn, akimirkai tarsi sustoja, krenta žemyn ir skamba tarytum muzika: ^skola mokykla, ^vänskap draugystė.

Gramatika[taisyti | redaguoti kodą]

Žodžių tvarka sakinyje[taisyti | redaguoti kodą]

Žodžių tvarka sakinyje aprašoma pagrindine taisykle – tarinys (veiksmažodis) sakinyje visada būna antroje vietoje.

Pavyzdžiai:

Jag skriver en blogg.

Idag skriver jag en artikel.

Böcker skriver jag inte.

Daiktavardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Švedų kalbos daiktavardžiai bei būdvardžiai kaitomi giminėmis ir skaičiais. Yra išskiriamos dvi giminės – bendroji (utrum) ir niekatroji (neutrum). Bendrosios giminės žodžiai turi artikelį en, o niekatrosios ett. Be to, daiktavardis žymimojoje formoje įgyja galūnę vienaskaitoje -en arba -et, daugiskaitoje -na arba -en.

Vienaskaita Daugiskaita
Nežymima forma fisk fiskar
Žymima forma fisken fiskarna

Daugiskaita sudaroma taip: bendrosios giminės daiktavardžiai, su galūne -a keičiami su galūne -or, pvz., flicka > flickor. Kiti bendrosios giminės žodžiai daugiskaitoje gauna galūnes -ar arba -er, pvz., växt > växter, lök > lökar. Niekatrosiois giminės žodžiai, besibaigiantys balse, gauna papildomą raidę n, pvz., äpple > äpplen, o besibaigianys priebalse nekinta: barn > barn. Dalis žodžių kaip ir anglų kalboje naudoja nereguliarias daugiskaitos formas, pvz., man > män, mus > möss, gås > gäss.

Kilmininkas sudaromas pridedant raidę s (tačiau jei žodis baigiasi s, papildoma nepridedama).

Įvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Švedų kalboje įvardžių sudarymas panašus kaip ir anglų, tačiau jie dar priklauso nuo giminės.

Lietuviškai veiksnys objektyvinis savybinis
jag mig min/mitt/mina1
tu du dig din/ditt/dina1
jis han honom hans
ji hon henne hennes
jis/ji (bendr. g.) den den dess
jis/ji (neutr. g.) det det dess
mes vi oss vår/vårt/våra1
jūs ni er er/ert/era1
jie/jos de dem deras
(sangrąžinis) - sig sin/sitt/sina1

1 savybiniai įvardžiai naudojami priklausomai nuo subjekto giminės ir skaičiaus.

Būdvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Švediški būdvardžiai kaitomi priklausomai nuo daiktavardžio giminės ir skaičiaus, pvz:

en stor elefant – didelis dramblys
ett stort lejon – didelis liūtas (neutr. g. prie būdvadžio prisideda raidė t)
(den) stora elefanten – (tas) didelis dramblys (vns. žymimoji forma, prisideda galūnė -a)
stora elefanter – dideli drambliai (dgs. prisideda galūnė -a)

Aukštesnio laipsnio būdvardžiai švedų kalboje sudaromi keliais būdais:

1. Pridedant priesagas -are, -ast. Šis būdas naudojamas trumpiems, dažniausiai vienskiemeniams būdvardžiams. Pvz., sen / senare / senast (vėlus / vėlesnis / vėliausias). Taip pat naudojamas su išvestiniais būdvardžiais, kurie baigiasi galūne -ig.

2. Prieš būdvardį pridedant žodelius mer/mest.

3. Netaisyklingi būdvardžiai. Pvz., lång / längre / längst (ilgas / ilgesnis / ilgiausias).

Skaitvardžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekiniai skaitvardžiai nuo nulio iki dvylikos:

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
noll en/ett två tre fyra fem sex sju åtta nio tio elva tolv

Skaičius vienas sutampa su nežymimuoju artikeliu, todėl jis kinta (en/ett) priklausomai nuo drauge vartojamo daiktavardžio.

Nuo trylikos iki devyniolikos:

13 14 15 16 17 18 19
tretton fjorton femton sexton sjutton arton nitton

Nuo dvidešimt iki tūkstančio:

20 30 40 50 60 70 80 90 100 1000
tjugo trettio fyrtio femtio sextio sjuttio åttio nittio (ett) hundra (ett) tusen

Veiksmažodžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Švedų kalboje veiksmažodžiai neasmenuojami ir neturi skaičiaus. Išskiriamas būtasis, esamasis laikai, liepiamoji, tariamoji ir tiesioginė nuosakos. Pagal savo kaitymą veiksmažodžiai skirstomi į 4 grupes.

Grupė Šaknis Liepiamoji n. Bendratis Esamasis l. Būtasis l. Siekinys Būtasis dalyvis Lietuviškai
1 kalla- kalla! kalla - kallar -r kallade -de kallat -t kallad
kallat
kallade
-d
-t
-de
kviesti, vadinti
2a stäng- stäng! stänga -a stänger -er stängde -de stängt -t stängd
stängt
stängda
-d
-t
-da
uždaryti
2b läs- läs! läsa -a läser -er läste -te läst -t läst
läst
lästa
-t
-t
-ta
skaityti
3 sy- sy! sy - syr -r sydde -dde sytt -tt sydd
sytt
sydda
-dd
-tt
-dda
siūti
4 (stiprusis) stryk- stryk! stryka -a stryker -er strök * strukit -it struken
struket
strukna
-en
-et
-na
lyginti
4 (netaisyklingasis) var- var! vara är var varit - būti

Prieveiksmiai[taisyti | redaguoti kodą]

Prieveiksmiai sudaromi prie būdvardžio pridėjus raidę t: tjock -> tjockt, snabb -> snabbt.

Svarbiausios frazės[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuviškai Švediškai
švedų kalba svenska
lietuvių kalba litauiska
sveikas hej
kaip laikaisi? hur mår du?
mano vardas … jag heter …
ar kalbate angliškai? pratar du engelska?
gyvenu Stokholme jag bor i Stockholm
man 20 metų jag är 20 år
sveiki atvykę! välkommen (vns.), välkomna (dgs.)
sudie hejdå
mano draugas min vän
ačiū tack
prašom varsågod
atsiprašau ursäkta

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas švedų kalba
Commons-logo.svg Vikiteka: Švedų kalba – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka