Malajų-polineziečių kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Malajų-polineziečių
PaplitimasMalajų salynas, Madagaskaras, Okeanija
Kalbų skaičius1100
KilmėAustronezinės
>Malajų-polineziečių
Geografinis paplitimas
KlasifikacijaBorneo-Filipinų, Branduolinės malajų-polineziečių kalbos

Malajų-polineziečių kalbos – austroneziečių šeimos grupė, viena iš dešimties ir pati gausiausia, paplitusi didžiuliame areale Indijos ir Ramiojo vandenyno salose, tik keletu šiai grupei priklausančių kalbų kalbama Azijos žemyninėje dalyje. Šiai grupei priklauso apie 1100 kalbų, kuriomis kalba beveik 300 mln. žmonių. Malagasių kalba, kuria kalbama Madagaskare, yra labiausiai nutolusi į vakarus, o toliausiai rytuose yra Velykų salos (rapanujų) kalba. Malajų – polineziečių kalbų grupė skirstoma į du pagrindinius pogrupius – Vakarų malajiečių – polineziečių ir Centrinį-Rytų malajiečių – polineziečių pogrupį.

Ši grupė yra tokia gausi, kad likusios devynios negausios grupės dažniausiai apjungiamos į bendrą vienetą – Formozos kalbas.

Malajiečių – polineziečių kalboms būdinga reduplikacija (žodžio dalių arba visų žodžių kartojimas), kuria išreiškiama daugiskaita, nedidelis balsių skaičius fonemose (paprastai penkios).

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra vieningos šių kalbų klasifikacijos. Jos gali būti dalinamos į du pogrupius, arba klasifikuojamos pagal arealus: indoneziečių, filipiniečių, mikroneziečių, polineziečių, melaneziečių ir kitos kalbos.

Moderniausia klasifikacija yra tokia:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]