Tuščia aibė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tuščia aibė.

Matematikoje tuščia aibė - aibė, kuri neturi nei vieno elemento.

Pavyzdžiui, sveikųjų skaičių nuo dviejų iki trijų aibė yra tuščia, nes tarp dviejų ir trijų nėra sveikojo skaičiaus.

Žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuščia aibė dažnai žymima simboliais , , . Simbolis kilęs iš lotyniškos raidės Ø, jo unikodas yra U+2205.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Unicode Standard 5.2“ (PDF).