Mesapių kalba
| Mesapių kalba | |
| Kalbama | Apulija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių (?) mesapių |
| Rašto sistemos | mesapių raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | cms |
Mesapių kalba – išnykusi indoeuropiečių kalba, maždaug tarp VI ir I a. pr. m. e. vartota Apeninų pusiasalio pietryčiuose, Apulijoje. Ja šnekėjo japygų gentys – mesapiai, dauniai, peucetijai. Nėra sutariama dėl mesapių kalbos priskyrimo kuriai nors atšakai, bet linkstama ją gretinti su ilyrų kalbomis, įtraukiant į paleobalkanų kalbų grupę.[1] Nors kalbines sąsajas galima atrasti visiškai menkas, šį ryšį sustiprina archeologiniai duomenys.
Žinoma ~600 įrašų mesapių kalba.[2] Žymiausias yra Vasto įrašas, kurio vertimas gana skirtingas, nes tekstas neturi tarpų. Kalba buvo užrašoma mesapių raštu, kilusiu iš graikų rašto.
Pavyzdys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vasto įrašo ištrauka: klohi(_)zis(_)thotoria(_)marta(_)pido(_)vastei(_)basta(_)veinan(_)aran(_)in(_)daranthoa(_)vasti
Vienas vertimų: "Klausyk, Dzeuse: Totorija Marta davė Bastos miestui savo laukus Darantojos vietovėje. "
