Hipotezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Hipotezė (gr. hypothesis – spėjimas)

• 1. moksl. naudojamas moksliniame pažinime būdas: neįrodyta, reikalaujanti patikrinimo teorija
• 2. nelabai tvirtas spėjimas, menkai pagrįstas faktų aiškinimas.

Neįrodytas teiginys, prielaida arba spėjimas. Kaip taisyklė, hipotezė iškeliama eilės ją patvirtinančių stebėjimų (pavyzdžių) pagrindu, todėl atrodo tikėtina. Vėliau, jei pagrindžiama arba įrodoma, ji tampa (teorema arba teorija. Gavus prieštaraujančių duomenų, hipotezės atsisakoma.

Neįrodyta ir neatmesta hipotezė vadinama atvira problema.

[taisyti] Žinomos atviros problemos

• Puankare hipotezė
• Rymano hipotezė
• Goldbacho hipotezė

Viena iš garsiausiausių atvirų problemų apie 300 metų buvo Ferma didžioji teorema, kol 1995 metais ją įrodė Andrew Wiles.

Kembridžo Klay matematikos institutas (angl. Clay Mathematics Institute of Cambridge, Massachusetts (CMI)) paskelbė po 1 mln. JAV dolerių apdovanojimą už kiekvienos šių problemų įrodymus.

[taisyti] Dar žiūrėti

• Ad hoc hipotezė
• Hipotezė (statistika)

[taisyti] Nuorodos

• Kembridžo Klay matematikos institutas