Būdvardis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Būdvardis – kalbos dalis, žyminti daikto ypatybę ir atsakanti į klausimus „koks?, kokia?, kokie?, kokios?“.

Indoeuropiečių kalbose būdvardis išsivystė iš daiktavardžio ir galutinai atsiskyrė nuo jo vėlyvuoju indoeuropiečių kalbų laikotarpiu, kuomet pradėtas kaityti giminėmis ir derinti gimine, skaičiumi bei linksniu su pažymimuoju žodžiu (daiktavardžiu). Būdvardžio kategorijos raida tęsėsi indoeuropiečių kalbų dialektuose. Seniausią būdvardžio kaitymo giminėmis raidos etapą rodo hetitų kalba, kurioje ši kalbos dalis turi 2 giminių formas – bendrąją ir bevardę.

Prūsų kalboje išlikus bevardės giminės daiktavardžiams buvo vartojami ir bevardės giminės būdvardžio pažyminio funkcija (stae neu-wenen Testamenten „tas naujasis Testamentas“). Latvių kalboje įvardžių galūnes perėmė ne tik būdvardžiai, bet ir daiktavardžiai (visoje vardažodžių sistemoje yra pronominalinis linksniavimas, plg.: vyr. g. vns. naud. liet. geram tėvui, latv. labam tēvam, vns. viet. liet. gerame tėve, latv. laba tēvu, dgs. vard. liet. geri tėvai, latv. labi tēvi, dgs. naud. liet. geriems tėvams, latv. labiem tēviem). Senovės indoeuropiečių kalbose (hetitų, sanskrite, senovės graikų, lotynų) išlikęs senovinis nominalinis linksniavimo tipas, būdingas tiek daiktavardžiams, tiek būdvardžiams[1].

Dalyje kalbų, pavyzdžiui, japonų, sintaksine prasme būdvardžių nėra, juos atstoja modifikuotos kitos kalbos dalys.

Būdvardžių sintaksė[taisyti | redaguoti kodą]

Sakinyje dažniausiai eina pažyminiu pvz.: Margos rudens dienos slinko pro didžiulį svetainės langą. , tariniu pvz.: Visur žalia.

Būdvardžių morfologija[taisyti | redaguoti kodą]

Morfologiniai būdvardžio požymiai skirtingose kalbose yra nevienodi. Senovės indoeuropiečių kalbose (sanskrito, lotynų) buvo linksniuojami panašiai kaip daiktavardžiai, tačiau daugelis dabartinių kalbų (prancūzų, armėnų) jų nelinksniuoja. Baltų, germanų ir dalies slavų kalbų būdvardžiai turi įvardines galūnes. Daugelyje kalbų yra laipsniuojami. Kai kuriose kalbose, taip pat ir lietuvių, derinami su daiktavardžiais. Lietuvių kalboje kaitomi giminėmis, skaičiais.

Morfologiniai požymiai lietuvių kalboje[taisyti | redaguoti kodą]

Kalbos dalis Pavyzdžiai Skyrius Rūšis Linksnis Skaičius Giminė Laipsnis Laikas Nuosaka Asmuo
Būdvardis tylus, svajingas paprastieji / įvardžiuotiniai /kokybinis / santykinis V. / K. / N. / G. / Įn. / Vt. / Š. vns. / dgs. mot. / vyr. / beasmenė nelyginamasis / aukštesnysis / aukščiausias

Būdvardžių skirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Paprastasis būdvardis (naujas, tyras)
  • Įvardžiuotinis būdvardis (naujasis, tyrasis)
    Įvardžiuotinių būdvardžių (taip pat skaitvardžių, įvardžių) vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke rašome po 2 nosines, pvz.: naująjį, naująją, aukštesnįjį, aukštesniąją, aukščiausiąjį, aukščiausiąją, naujųjų, aukštesniųjų, aukščiausiųjų. Įvardžiuotinių formų būdvardžiai neturi, kai galūnė is arba ė, pvz.: medinis, medinė. Įvardžiuotinių būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke ant priešpaskutinės balsės rašome nosinę (ąja, ąsias), pvz.: naująja, geresniąja, geriausiąja, naująsias, geresniąsias, geriausiąsias. Tavąja pirmąja geriausiąja vyšnia, tavąsias pirmąsias geriausiąsias vyšnias. P.s. Geresnes, nes geresnė, bet – geresniąsias, geriausiąsias, nes geresnioji, geriausioji. Jokiame linksniuojamajame būdvardyje negali būti nosinės naudininko, vietininko bei šauksmininko linksniuose, pvz.: mažajai gerajai seseriai, jaunesniajai pusseserei ir vyriausiajai jų draugei didžiajame kambaryje teko žaisti.

Būdvardžių kaityba[taisyti | redaguoti kodą]

Kaityba linksniais[taisyti | redaguoti kodą]

Būdvardžiai linksniuojami septyniais linksniais:

Linksnis Sutrumpinimas Klausimas Pavyzdys vns. Pavyzdys dgs.
Vardininkas V., vard. koks?, kokia? ramus, rami ramūs, ramios
Kilmininkas K., kilm. kokio?, kokios? ramaus, ramios ramių
Naudininkas N., naud. kokiam?, kokiai? ramiam, ramiai ramiems, ramioms
Galininkas G., gal. kokį?, kokią? ramų, ramią ramius, ramias
Įnagininkas Įn., įnag. kokiu?, kokia? ramiu, ramia ramiais, ramiomis
Vietininkas Vt., viet. kokiame?, kokioje? ramiame, ramioje ramiuose, ramiose
Šauksmininkas Š., šauksm. ramus!, rami! ramūs!, ramios!

Kaityba skaičiais[taisyti | redaguoti kodą]

Skaičiai: vienaskaita ir daugiskaita.

vns. dgs.
ypatingas ypatingi
daili dailios
smailas smailūs
karšta karštos

Kaityba giminėmis[taisyti | redaguoti kodą]

Būdvardis kaitomas giminėmis (vyriškoji, moteriškoji, bevardė arba bendroji). Bevardė giminė nekaitoma ir nederinama su daiktavardžių linksniais, giminėmis, skaičiais, pvz.: maža, kas nauja, kas gera. Kadangi bevardės giminės būdvardžiai nelinksniuojami – galūnėje nėra nosinės, pvz.: gera, šilta (nereikia daiktavardžio).

Vyr. gim. Mot. gim. Bevardė gim.
tylus tyli tylu
garsus garsi garsu

Kaityba laipsniais[taisyti | redaguoti kodą]

Būdvardžių formos, kurios rodo skirtingą tos pačios ypatybės kiekį, vadinamos būdvardžių laipsniais. Yra tris pagrindiniai ir trys nepagrindiniai laipsniai :

  • Nelyginamasis (gražus, graži)
  • Aukštėlesnysis su priesagomis el/ėl, esn (graželesnis, graželesnė).
  • Aukštesnysis su priesaga esn (gražesnis, gražesnė).
  • Aukščiausias su priesaga iaus (ramiausias, ramiausia).
  • Visų aukščiausias su žodžiais visų, pačių, pats, pati, patys
Nelyginamasis Aukštėlesnysis Aukštesnysis Aukščiausias Visų aukščiausias
nelaimingas nelaimingėlesnis nelaimingesnis nelaimingiausias pats nelaimingiausias
gailestinga gailestingėlesnė gailestingesnė gailestingiausia pati gailestingiausia

Ne visi būdvardžiai yra laipsniuojami. Būdvardžiai, reiškiantys tokias ypatybes, kurių daiktai negali turėti didesnio ar mažesnio kiekio, laipsnių neturi: medinis, basas, pėsčias, batuotas, mėsiškas.

Būdvardžių daryba[taisyti | redaguoti kodą]

Su priesagomis: laimė – laimingas, ūsai – ūsuotas.

Jei būdvardžiai padaryti su priešdėliais apy, po, tai vardininko linksnyje yra galūnė ė, pvz.: apygerei – apygerė, pojautrei – pojautrė. Pvz., Apyjaunei moteriai ir jos jaunesnei (jaunesnė) dukteriai teko skubėti. Apypigei skarelei trūko pinigų. Bet Apypigiai (kaip?) nusipirkau apygražę skarelę. Jaunylei (jaunylė) seseriai teko pirkti apynaujes basutes.

Būdvardžiai paprastai vartojami su daiktavardžiais ir derinami su jais, t. y. vartojami tuo pačiu linksniu, skaičiumi ir gimine, kaip atitinkami daiktavardžiai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Būdvardis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas būdvardis