Priesaga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Priesaga arba sufiksas – po šaknies (tiesiog arba po kitos priesagos) einantis ir galūne nelaikomas afiksas.
Turinys |
Priesagos lietuvių kalboje [taisyti]
Pagal funkciją išskiriamos žodžių darybos ir žodžių kaitybos priesagos.
Darybos priesagos [taisyti]
Priesaginė daryba arba sufiksacija [taisyti]
Darybos formantu priesaga gali eiti:
- viena (pvz., „kitaip“)
- kartu su galūne kaip šalutinė darybos priemonė (pvz., „keltuvas“).
Daugelyje kalbų jis yra vienas pagrindinių darybos būdų.
Mišrioji daryba arba parasintezė [taisyti]
Kartais priesaga gali įeiti į tokį formantą, kurio kitas daugiau ar mažiau lygiavertis komponentas yra priešdėlis (pvz., „paeiliui“) arba dūrybos priemonės (pvz., „žmogėdra“).
Darybos priesagos [taisyti]
Kaitybos priesaga – skirtingos to paties žodžio formos darybos rodiklis. Kaitybos formantu priesaga gali eiti:
- viena (pvz., „kalbant“)
- drauge su galūne (pvz., „kalbėdavo“).[1]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Priesaga. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 200 psl.
