Čatal Hiujukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Motinos deivės skulptūra Ankaros muziejuje
Čatal Hiujukas
Çatalhöyük
Çatalhöyük with surroundings..jpg
Čatal Hiujukas kasinėjimų pradžioje

Čatal Hiujukas
Koordinatės: 37°40′03″N 32°49′42″E / 37.6675°N 32.82833°E / 37.6675; 32.82833Koordinatės: 37°40′03″N 32°49′42″E / 37.6675°N 32.82833°E / 37.6675; 32.82833
Vieta: Turkija, Konijos ilas
Regionas: Mažoji Azija
Istorija
Pastatytas: 7500 m. pr. m. e.
Sugriautas: 5700 m. pr. m. e.
Laikotarpis: neolitas
Informacija
Kasinėjimų datos: 1958, 1961, 1965, nuo 1993 m.
Vikiteka: Commons-logo.svg VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1405

Čatal Hiujukas (turk. Çatalhöyük) – neolito miestas Turkijoje Anatolijos plokščiakalnio pietuose, 50 km į pietus nuo Konijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas 7 tūkstantmetyje pr. m. e. ant dviejų paupio kalvų, plokščiakalnyje, 1000 m aukštyje. Apie 5650 m. pr. m. e. statyti paskutiniai statiniai. Miestą 1958 m. atrado ir 19611965 m. kasinėjo Džeimsas Melartas. Nuo 1993 m. tiria tarptautinė archeologų ekspedicija (vadovas I. Haderis). Rasta 13 kultūrinių sluoksnių su namų ir šventyklų liekanomis, sienų tapybos fragmentų, reljefų ir skulptūrų, kulto ir buities reikmenų.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Namai buvo sustatyti vienas šalia kito, be durų, į namą buvo patenkama pro angą stoge. Namų karkasai ręsti iš rąstų, sienos glaistytos moliu, stogai plokšti. Čatal Hiujuke buvo apdirbamas varis, švinas, klestėjo amatai. Gyventojai prekiavo su Anatolijos miestais, vertėsi žemdirbyste – sėjo kviečius ir miežius, gyvulininkyste, medžiokle, rinko augalinį maistą.

Mirusiuosius laidojo namuose po grindimis, prieš tai jų kūnus palikdavo ant pakylos ar medinio bokšto, kad paukščiai sulestų audinius ir vidaus organus. Šventyklose rasta palaidotų moterų, apibertų ochra. Šventyklų vidinės sienos buvo ištapytos įvairių spalvų piešiniais (daugiausia mitologinės scenos ir simboliai), puoštos gipso reljefais ir bukranijais; išliko 140 sienų 12–18 m ilgio piešinių. Gausiai aptikta deivės statulėlių ir amuletų (daugiausia varlės ir rupūžės pavidalu), įvairių figūrėlių, moters krūtų reljefų iš marmuro, alebastro, žalio akmens, dramblio kaulo ir molio. Čatal Hiujukas laikomas vienu didžiausių ikiantikinio pasaulio miestų.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Čatal Hiujukas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 733 psl.

Koordinatės:37°39′36″N 32°45′12″E / 37.66°N 32.75333°E / 37.66; 32.75333