Valų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Valų kalba
Cymraeg
Kalbama: Jungtinėje Karalystėje, Argentinoje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje
Kalbančiųjų skaičius: apie 722 tūkst. (Velse - 562 tūkst.)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: nepatenka tarp šimto kalbamiausių
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indoeuropiečių
keltų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Velso vėliava Velsas
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: cy
ISO 639-2: wel (B), cym (T)
ISO 639-3: cym

Valų kalba (Cymraeg, y Gymraeg) – keltų kalbų grupei, britų pogrupiui priklausanti kalba, kuria daugiausia kalbama Velse, Anglijoje palei Velso sieną ir Čiubuto slėnyje Argentinoje, Patagonijoje, kur gyvena valų imigrantų. Palyginti su kitomis keltų kalbomis, valų kalbos padėtis yra geriausia, ji turi daugiausia vartotojų.

Literatūrinė valų kalba buvo standartizuota XIX-ame amžiuje pirmosios Biblijos valų kalba (XVI amžius) pagrindu, todėl gyvoji, šnekamoji kalba nuo literatūrinės kalbos labai skiriasi. Galima teigti, kad literatūrinės kalbos vaikai išmoksta tik mokykloje, nes gyvai jos niekas nevartoja .

Išskiriamos dvi valų kalbos tarmių grupės – šiaurinės tarmės ir pietinės tarmės. Pagrindinis tarmių skiriamasis bruožas – balsės, žymimos raidėmis u, y, tarimas. Šiaurėje ši balsė tariama [ɨ], o pietuose jos tarimas sutapo su i garsu.

Kirtis valų kalboje krenta ant priešpaskutinio skiemens. Kalboje gausu dvigarsių, taip pat yra visoms gyvosioms keltų kalboms būdingos priebalsių mutacijos. Valų kalba pasižymi 4 rūšių mutacijomis – minkštąja, nazalizacijos, spirantizacijos ir mišriąja.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Valų kalba


Vikiteka