Druska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Druska – cheminis junginys, susidedantis iš katijonų ir anijonų, turinčių priešingą el. krūvį.

Susidarymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kietas švino (II) sulfatas (PbSO4)

Druskos susidaro vykstant cheminėms reakcijoms tarp:

Cheminė druskos sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Katijonas[taisyti | redaguoti kodą]

Katijonas – teigiamą krūvį turintis jonas. Tai metalo jonas, pvz., Na+ arba organinis katijonas NH4+

Keli paplitę katijonai ir jų druskų pavadinimai:

Anijonas[taisyti | redaguoti kodą]

Anijonas – neigiamą krūvį turintis jonas. Tai nemetalo atomas, pvz., Cl-, arba kelių atomų junginys, pvz., SO42- arba organinis jonas, pvz., CH3COO-

Keli paplitę anijonai bei jų sudaromų druskų pavadinimai:

Druskos panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Druska maiste[taisyti | redaguoti kodą]

Šnekamojoje kalboje druska arba valgomąja druska paprastai vadinamas natrio chloridas NaCl. Druska taip pat vadinama iškastinė akmens druska, kasama karjeruose ar giliose šachtose. Maisto gamyboje taip pat naudojamas kalio chloridas KCl vadinamas kalio druska. NaCl ir KCl skonis sūrus.

Jūros druska[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo senovės druska gaunama garinant jūros vandenį. Tokia druska vadinama jūros druska. Nors natrio chloridas yra pagrindinis taip išgaunamos druskos komponentas, bet taip pat tokio produkto sudėtyje yra ir kitų druskų, todėl maistui ši druska papildomai valoma. Nevalyta jūros druska naudojama kaip dezinfekuojanti priemonė.

Druska ūkyje[taisyti | redaguoti kodą]

Sodo kenkėjams naikinti anksčiau plačiai naudotos raudonoji kraujo druska ir geltonoji kraujo druska. Taip vadinami kalio geležies heksacianidai K3(Fe(CN)6), K4(Fe(CN)6).

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka