Avestos kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Avestos kalba
Kalbamaliturginė kalba
Kalbančiųjų skaičiusnėra (mirusi)
Kilmėindoeuropiečių
 indoiranėnų
  iranėnų
   rytų iranėnų
    Avestos
Kalbos kodai
ISO 639-1ae
ISO 639-2ave
ISO 639-3ave

Avestos kalba – išnykusi liturginė indoeuropiečių šeimos indoiranėnų grupės rytų iranėnų pogrupio kalba. Ji vartota tik zoroastrizmo religijoje, ja parašytas svarbiausias šios religijos kūrinys – Avesta. Kažkuriuo laikotarpiu ji buvusi gyvąja kalba, VII a. musulmonams užėmus Persiją išnyko, bet tebevartojama kaip zoroastrų liturginė kalba. Užrašoma V a. sukurtu iš aramėjų rašto kilusiu Avestos raštu.

Avestos kalba susidarė iš senovės iranėnų kalbų tarmių, nuo kurių ilgainiui visiškai nutolo. Seniausioje Avestos tarmėje (~VI a. pr. m. e.), paliudytoje Gatose, galima rasti nemaža fonetinių, morfologinių ir kt. bendrybių su vedų kalba. Vėlyvesnės Avestos dalies – apeigų, maldų ir kt. tekstų leksika, sintaksė ir stilistika būdinga liturginei literatūrai.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Avestos kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002